Čiobreliai buvo populiarūs jau senovėje. Parodysime, kaip prižiūrėti žolę, kai auginate ją savo sode.

Laistykite čiobrelius
Paprastajam čiobreliui (Thymus vulgaris) reikėtų pasirinkti pralaidžią vietą - jis visai nemėgsta šlapių kojų. Atitinkamai, jo nereikia dažnai laistyti. Viduržemio jūros žolė net atlaidi, jei net per vasaros karščius ją kelioms dienoms pamiršta. Tokiu atveju jis tik baudžia sodininką, stabdydamas jo augimą. Net jei kultūra yra vazonėlyje, laistymas neturėtų būti perdėtas. Atvirkščiai, svarbu čiobrelius pasodinti į substratą, kuriame yra daug nusausinančio smėlio (apie 30%).
Tręškite čiobrelius
Net pats tręšimas turėtų būti labai santūrus. Bet visų pirma, į čiobrelius iš tikrųjų nereikia dėti azoto. Per daug tręšiant, vaistinė ir aromatinė žolė linkusi išdygti ir palikti kompaktišką bei šliaužiantį augimo įprotį. Nuo rugpjūčio mėnesio vis tiek daugiau tręšti neturėtų būti. Tada jaunam audiniui neduodama pakankamai laiko subręsti iki žiemos. Galiausiai dėl to sumažės atsparumas šalčiui. Apskritai, net ir naudojant vazoninę kultūrą, pakanka, kad dirvožemis būtų pagerintas biologiniu dirvožemio aktyvatoriumi, kad būtų paskatintas dirvožemio gyvenimas.

Supjaustykite čiobrelį
Krūmas, kuris siekia tik 10–40 cm, turėtų būti nupjautas iki sumedėjusios dalies ankstyvą pavasarį. Tai leidžia išlaikyti kompaktišką formą ir užtikrina, kad sumedėjusi dalis neįgaus pranašumo. Aromatiniai lapai ten neauga. Be to, genėjimas užtikrina kompaktiškesnį ir šakotesnį augalo augimą. Tačiau genėjimas būtinai turi būti atliktas prieš pradedant naują augimą. Būtent tada augalas gali įdėti daugiausiai pastangų kurdamas naujus ūglius. Tačiau jei temperatūra per š alta, patariama būti atsargiems: š altis gali tiesiog prasiskverbti pro atvirą vietąĮsiskverbia į sąsajas ir vis tiek sukelia vėlyvą šalčio žalą. Tai daug tragiškiau jau nugenėtam augalui nei dar nenugenėtam čiobreliui. Jame vis dar yra daug žolinių ūglių, kurie apsaugo nuo šalčio.
Patarimas: sodindami jau galite sukurti geriausias sąlygas čiobreliams naudodami aukštos kokybės dirvą, pvz., ekologišką žolelių ir sėklų dirvą be durpių.