Parodysime, kaip atpažinti klubinės šaknies simptomus ir kaip sėkmingai su ja užkirsti kelią bei su ja kovoti.
Clubroot simptomai
Be vabzdžių, mūsų mylimi kopūstai, deja, serga ir grybeline liga, su kuria labai sunku kovoti. Šaknis (Plasmodiophora brassicae) yra baisi liga, paveikianti visus kopūstinius augalus (Brassicacea). Užsikrėtusį kopūstinį augalą galima atpažinti iš to, kad augalas iš pradžių blogai auga, vėliau vystosi nuvytusi lapai, kurie taip pat pagelsta. Jei jūsų kopūstai šiltomis dienomis taip pat nusvyra ir leidžia lapams nukristi, turėtumėte iškasti vieną iš sergančių augalų. Grybelinis patogenas užsikrečia, kai šaknys yra svogūninės ir sustorėjusios. Kad nesusipainiotumėte su kopūstinio straubliuko užkrėtimu, rekomenduojame nupjauti sustorėjusią šaknį. Jei šaknis yra b alta, o ne tuščiavidurė, greičiausiai tai yra šaknis.
Patogen
Šaknis (Plasmodiophora brassicae) yra sėjomainos liga, kurios baiminamasi žemės ūkyje. Gleivinis pelėsis jaučiasi labai patogiai, ypač šiltoje ir drėgnoje dirvoje. Jei taip pat yra rūgštus pH vertės, šaknis turi puikias gyvenimo sąlygas. Liga pavojinga ir dėl labai atsparių sporų. Paprastai sporos gali išgyventi dirvožemyje daugelį metų. Deja, po ilgos kopūstų auginimo pertraukos liga vėl gali prasiveržti. Nepageidaujamas kenkėjas peri kopūstinių augalų šaknyse ir išskiria hormonus, dėl kurių šaknys sustorėja. Šiuos audinių išaugusius šaknis naudoja kaip maisto š altinį. Dėl didelės žalos šaknims augalas negali pasisavinti pakankamai vandens ir maistinių medžiagų. Liga plinta įvairiais būdais ir ją sunku stebėti, nes plika akimi nematyti gleivių pelėsio. Jis netgi turi spurtus su vadinamosiomis žvyneliais. Su šiuo siūlu primenančiu priedu sporos galijudėkite patys.
Clubroot: prevencinės priemonės
Kad pirmiausia išvengtumėte klubinių šaknų ligos atsiradimo, turėtumėte atidžiai apžiūrėti jos buveinę. Taigi žemė! Jei kopūstams auginti galite rinktis tarp smėlingos arba sunkios priemolio dirvos, rinkitės lengvą smėlėtą dirvą. Dirvožemis greičiau išdžiūsta, todėl šakniavaisiai yra prastos gyvenimo sąlygos. Tačiau reikėtų atsižvelgti į mažą maistinių medžiagų kiekį smėlinguose dirvožemiuose. Tad nepamirškite tręšti, nes kopūstai – sunkus šėrys. Antras svarbus aspektas yra pH vertė. Deja, to negalima pamatyti plika akimi, tačiau galima nustatyti pH testu. Jei pH, kurį išmatavote, yra mažesnis nei 6, tuomet tikrai turėtumėte apsvarstyti galimybę kalkinti dirvą. Ne tik, kad šaknis tada beveik neturi šansų, bet ir kalkinimas turi daug kitų teigiamų padarinių dirvai. Tai apima, pavyzdžiui, geresnį maistinių medžiagų prieinamumą.
Be grybelio gyvenimo sąlygų, sėjomaina yra pagrindinis dalykas, kurio reikia laikytis. Idealiu atveju kopūstų lopinėlį kryžmažiedžių daržovių reikėtų apsodinti tik po 3–5 metų. Tačiau taip pat žinome, kad tai dažniausiai tik svajonės. Daugumoje daržovių sodų tiesiog nėra pakankamai vietos šiai sėjomainai atlikti. Tačiau yra priemonių, užtikrinančių, kad nuolatinės šaknų sporos dirvoje suirtų greičiau. Be žaliosios trąšos, humuso pridėjimas gali pagyvinti dirvą. Dėl to natūralūs mikroorganizmai suaktyvėja ir greičiau suardo šaknų sporas. Bet kuriuo atveju užkrėsti kopūstiniai augalai ir derliaus likučiai priklauso likutinėms atliekoms ir jų negalima dėti ant komposto. Ten, jei nesiseka, nuolatinės sporos gali išgyventi iki 10 metų.
Clubroot kontrolė
Privačiame sektoriuje negalima tiesiogiai kontroliuoti šaknų šaknų naudojant pesticidus. Ir tai lygiai taip pat gerai! Vaistai nuo šaknų yra itin kenksmingi vandens organizmams ir ne veltui šios veikliosios medžiagos nėra patvirtintos Vokietijoje. Labai sudėtinga kontrolės forma yra dirvožemio garinimas. Aukšta temperatūra naikina grybelį. Tačiau ši augalų apsaugos forma yra labai daug energijos reikalaujanti ir mums, sodininkams mėgėjams, sunkiai įgyvendinama. Štai kodėl juo labiau svarbu imtis prevencinių priemonių.
Kopūstinė musė taip pat dažnai sukelia problemų kopūstiniams augalams. Šiame straipsnyje sužinosite, kaip atpažinti šį įkyrų kenkėją ir su juo kovoti.