Kaip dažnai laistyti gėles? Kokius augalus laistote iš viršaus, o kuriuos iš apačios? Atskleidžiame, į ką reikėtų atsižvelgti laistant augalus savo namuose ir sode.
Daugelis mitų ir pusiau tiesos supa atranką. Nors tinkamas laistymas yra būtinas, kad augalas klestėtų, su juo pateikiamos laistymo instrukcijos dažnai yra labai bendros ir nelabai naudingos. Priežastis ta, kad, deja, nėra bendro atsakymo į laistymą. Būtent čia ir slypi problema: be puodo dydžio, temperatūros, dirvožemio tipo ir saulės spindulių, yra daug kitų veiksnių, turinčių įtakos drėkinimo vandens kiekiui. Nepaisant to, mes pasistengsime šią temą šiek tiek priartinti prie jūsų. Nes kai intensyviau nagrinėsite atrankos temą, turėdami šiek tiek patirties greitai tapsite atrankos profesionalu!
Taisyklingai laistykite augalus sode
Augalų laistymas yra viena iš pagrindinių užduočių sode. Ir dėl geros priežasties: vanduo kartu su saulės spinduliais ir maistinėmis medžiagomis turtingu dirvožemiu yra vienas iš pagrindinių augalo poreikių. Beveik visi augalai vandenį sugeria per šaknis – yra tik kelios išimtys, pavyzdžiui, tillandsijos, kurios drėgmę sugeria per lapus. Be vandens, per šaknis į augalą patenka ir maistinių medžiagų. Kadangi jie gali būti absorbuojami tik per drėgną dirvą, augalų laistymas taip pat užtikrina maistinių medžiagų tiekimą. Todėl labai svarbu laistant visada palaistyti visą šaknies gumulėlį. Be maistinių medžiagų įsisavinimo, oro tiekimas taip pat yra labai svarbus dalykas. Jei dirva laistoma giliai ir neleidžiama išdžiūti tarp laistymo kartų, gresia deguonies badas. Tik vandens augalai gali aprūpinti savo šaknis deguonimi per specialius organus. Mūsų tipiški sodo augalai to negali padaryti ir miršta dirvoje, jei nepateks tinkamo oro. Tinkamas laistymas turi įtakos ne tik vandens balansui, bet ir augalo maistinių medžiagų bei deguonies pasisavinimui.
Kaip dažnai reikia laistyti gėles ir kt. sode?
Nėra bendro atsakymo į klausimą, kaip dažnai sode reikia laistyti gėles ir kt. Tiesą sakant, laistymo dažnis labai priklauso nuo įvairių veiksnių. Didžiausias veiksnys yra oras: jei vis tiek lyja, papildomai laistyti sodą nereikia. Kita vertus, ilgesnio sausumo atveju reikia naudoti laistytuvą. Metų laikas taip pat vaidina lemiamą vaidmenį, nes augalams augimo laikotarpiu reikia daugiau vandens ir maisto medžiagų nei žiemą. Todėl žiemą laistyti reikėtų tik esant užsitęsusioms sausroms ir tik tuo metu, kai nėra šalčio, kitaip augalai gali būti pažeisti. Dirvožemio pobūdis, apšvietimo tipas ir, žinoma, augalo tipas taip pat gali lemti laistymo skirtumus. Giliai įsišakniusiems medžiams dažnai nereikia papildomo vandens tiekti net vidurvasarį, o kai kurias daržovių rūšis reikėtų papildomai laistyti pavasarį.
Kaip dažnai reikia laistyti augalus, priklauso nuo daugelio veiksnių. Bet kaip sužinoti, kaip dažnai reikia laistyti sodą? Dažnai vien stebėjimas sodininkui gali gerai suprasti vandens tiekimą jo sode: sutrupėjusi ir suskilinėjusi žemė, kuri jaučiasi sausa net po paviršiumi, yra pirmasis drėgmės trūkumo požymis. Jei augaluose taip pat matosi kabantys, suglebę žiedai ar lapai, juos būtinai reikia dar kartą laistyti. Taikoma: Daugelis augalų teikia pirmenybę visiškam viso šaknies gumulėlio laistymui – todėl geriau laistyti didesnį kiekį kartą per savaitę nei po truputį kasdien. Todėl optimalu stebėti savo sodą ir visada pritaikyti laistymą individualiai prie savo sodo ir esamų oro sąlygų.
Santrauka: kaip dažnai turiu laistyti gėles ir kt. sode?
- Neįmanoma jokio bendro teiginio
- Laistymo intervalai, priklausomai nuo oro, dirvožemio sąlygų, augalų rūšių ir kt.
- Sausros požymiai: sutrupėjusi, suskilinėjusi dirva ir suvytę augalai
- Geriau vieną kartą visiškai sudrėkinti šaknų gumulėlį, o ne kiekvieną dieną laistyti nedideliais kiekiais
- Laistymo intervalai visada turi būti individualiai pritaikyti prie sodo ir oro sąlygų
Ar reikia laistyti, kai karšta?
Ypač vidurvasarį augalams reikia papildomo vandenslaistyti: Ilgi sausros periodai reiškia, kad dirvožemyje trūksta vandens, o tuo pačiu metu karštis reiškia, kad likęs vanduo lėtai išgaruoja. Todėl ypač svarbu, kad augalai būtų laistomi ir vasarą. Tačiau daugelis sodininkų bijo laistyti gėles karštyje, nes tai gali nudeginti augalus. Tiesą sakant, augalų negalima laistyti kaitrioje vidurdienio saulėje: tada vandens lašeliai padidina lapus ir gali juos nudeginti. Todėl geriau laistyti anksti ryte: čia temperatūra žymiai vėsesnė, o garavimas taip pat mažesnis.
Patarimas: Kaip galite užtikrinti, kad jūsų augalai nemirtų iš troškulio net per vasaros atostogas, galite sužinoti mūsų straipsnyje tema „Augalų laistymas atostogų metu ".
Patarimai, kaip laistyti sodinukus
Sodinukai gali įsišaknyti per didelį dirvožemio kiekį, todėl juos reikia laistyti mažiau nei vazoninius augalus. Nepaisant to, sodo augalams retkarčiais reikia šiek tiek vandens, kad jie išliktų gyvybingi ir sveiki. Sodinukus reikia gerai laistyti, ypač pasodinus: taip uždaromos ertmės tarp šaknų gumulėlio ir sodo žemės ir augalas greičiau auga. Po pasodinimo laistymo intervalai turėtų ilgėti ir ilgėti. Tai vienintelis būdas pačiam augalui su šaknimis „ieškoti“ vandens ir išvystyti pakankamą šaknų tūrį. Gerai išsivysčiusių šaknų augalai yra atsparesni ilgesniam karščiui ir apskritai jiems reikia mažiau laistyti.
Ar ir kada sodinukus reikia laistyti sausu laikotarpiu, labai priklauso nuo dirvožemio sąlygų lysvėje: sunkioje, humusingoje ir priemolio dirvoje gali susikaupti itin daug vandens. Priešingai, smėlingas dirvas reikia laistyti daug dažniau. Jei dirva išdžiūvo ir augalai nuvysta, sodmenis būtinai reikia palaistyti. Daugeliui sodininkų kyla klausimas, ar augalus reikia laistyti iš apačios, ar iš viršaus. Atsakymas gana paprastas: geriausia vandenį tolygiai paskirstyti po augalo poskiepį, todėl jį reikia pilti iš apačios. Kita vertus, jei gėlės ir panašiai laistomi iš viršaus, ant lapų esanti drėgmė gali paskatinti grybelines ligas.
Patarimai, kaip laistytiKonteineris ir vazoniniai augalai balkone
Skirtingai nuo sodinukų, vazoniniuose augaluose yra daug mažiau substrato ir jie gali įsišaknyti tik daug mažesnėje erdvėje. Ši ribota erdvė reiškia, kad vazoniniai augalai laistomi daug dažniau. Vazoniniams augalams reikia papildomo vandens, ypač pavasarį ir rudenį, nes jų kibiras turi tik ribotą tūrį. Vasarą vazoniniams augalams taip pat reikia daugiau vandens, nes jų vazonas greičiau įšyla ir didesnis garavimas. Panašiai kaip sodinukai, dirvožemio būklė yra geras rodiklis, ar reikia laistyti vazoninius augalus. Be to, mažesnių augalų svoris taip pat gali būti vandens balanso rodiklis: jei augalas jaučiasi neįprastai lengvas, tai gali būti dėl vandens trūkumo, todėl laikas augalą laistyti dar kartą.
Kitas skirtumas laistant vazoninius augalus, palyginti su augalais lysvėse, yra jų ypatingas substratas: vazoniniai augalai dažniausiai sodinami į vazoninę žemę, pagamintą iš durpių, o ne į viršutinį dirvožemio sluoksnį. Durpės gali sukaupti daug vandens ir taip padėti išvengti dažno laistymo. Tačiau saugokitės: niekada neleiskite durpėms visiškai išdžiūti! Sausos durpės yra atsparios vandeniui ir turi daug prastesnę galimybę kaupti vandenį – dėl to durpės netgi gali reikšti, kad vazoninius augalus reikia laistyti dar dažniau. Dėl šios priežasties, taip pat tvarumo požiūriu, durpių vis dažniau atsisakoma. Biologinės alternatyvos yra, pavyzdžiui, dirvožemis, pagamintas iš medienos pluošto ir kokoso pluošto. Vandens kaupimo savybės čia nėra tokios geros kaip durpių. Kita vertus, alternatyvūs dirvožemiai išdžiūvę netampa vandeniui atstumiantys ir dažnai turi geresnį CO2 balansą. Tai taip pat taikoma mūsų Plantura organiniams dirvožemiams: juose yra sumažintas durpių kiekis arba durpių nėra ir jie gaminami tvariai.
Ar jūsų vazoninis augalas naudoja neįprastai daug vandens ir ar jį reikia laistyti kelis kartus per dieną? Šį reiškinį gali sukelti nepalankus augalo dydžio ir vazono dydžio santykis. Jei augalas dėl savo dydžio sunaudoja daugiau vandens, nei gali duoti ribotas substratas vazone, jam reikės daugiau vandens. Persodinus augalą į didesnį konteinerį galima greitai išspręsti šią problemą ir žymiai pailginti laistymo intervalus.
Tinkamai laistykite kambarinius augalus: kaip ir kaip dažnai?
Kambariniai augalai visiškai priklauso nuo žmonių tiekiamo vandens tiekimotodėl ypač greitai nepriežiūros atveju. Tuo labiau svarbu pasirūpinti, kad kambariniai augalai būtų tinkamai laistomi. Tačiau kaip dažnai tenka laistyti kambarines gėles? Tai ypač priklauso nuo atitinkamų augalų rūšių: pavyzdžiui, kaktusai ir sukulentai turi ypač mažą vandens poreikį ir tarp laistymo trumpam išdžiūsta, o egzotiški kambariniai augalai iš atogrąžų miškų turi ypač didelį vandens poreikį ir mėgsta tolygiai drėgną dirvą. . Be to, reikia atkreipti dėmesį į kambarinio augalo vystymosi fazę. Žydintiems augalams reikia daug vandens, tačiau ramybės būsenoje juos retai reikia laistyti. Be to, tokie veiksniai kaip saulės šviesa, kambario temperatūra ir drėgmė gali turėti įtakos kambarinių augalų laistymo dažnumui.
Norėdami nustatyti, ar tinkamas laikas laistyti kambarinį augalą, turėtumėte atidžiai apžiūrėti augalo substratą: galite pirštu prasiskverbti į substratą per centimetrą ar du ir pajusti, ar jis visiškai išdžiūvo. . Jei taip, laikas laistyti daugumą kambarinių augalų. Be to, mažas svoris, tuščiaviduris garsas bakstelėjus į molinį puodą arba substratas, atsiskiriantis nuo puodo krašto, taip pat gali būti sausumo požymis.
Jei kambariniai augalai laistomi, čia taip pat svarbu rasti tinkamą kiekį. Nors šaknies gniūžtė turi būti gerai sudrėkinta, neturėtų būti užmirkimo. Todėl po laistymo turėtumėte palaukti ketvirtį ar pusvalandį ir patikrinti lėkštę. Jei jame susikaupia vandens perteklius, jį reikia nupilti – taip išvengsite vandens užmirkimo.
Vandens augalai su vandeniu iš čiaupo
Visi žino šį mitą. Augalus visada reikia laistyti lietaus ar šulinio vandeniu. Tik jokio vandens iš čiaupo! Bet kodėl? Daugelis sodininkų mėgėjų ir, deja, ekspertų teigia, kad vanduo iš čiaupo yra per kietas mūsų augalams. Tiesa, kad daugelis augalų pirmenybę teikia 6–6,5 pH vertei, tačiau vandentiekio vanduo taip pat gali turėti 8 ir aukštesnę pH vertę. Todėl vandentiekio vandens pH vertė mūsų augalams dažnai yra per aukšta. Tačiau dažnai pamirštama, kad augalai išskiria organines rūgštis į dirvą, kad pasisavintų maistines medžiagas ir taip patys sumažintų pH vertę. Tai subalansuoja aukštą vandentiekio vandens pH vertę. Todėl mūsų augalams nėra blogiau, jei jūsužpilti vandeniu iš čiaupo. Galima naudoti tik su augalais, kurie mėgsta labai rūgščią dirvą ir yra jautrūs kalkėms, pavyzdžiui, azalijomis (Rhododendron) arba mėlynėmis (Vaccinium myrtillus) . Tikslinga apsieiti be vandens iš čiaupo, kuris yra ypač kalkingas, o vietoj jo laistyti lietaus vandeniu.
Kaip matote, negalime pasiūlyti jokių apibendrintų teisingo laistymo sprendimų. Tačiau jei laikotės aukščiau pateiktų patarimų ir maždaug žinote, kokie vandens reikalavimai yra jūsų augalams, nieko neturėtų nutikti. Daugelis augalų yra tvirtesni, nei manote, ir net jei jie yra labai suglebę, jie paprastai greitai atsigauna po laistymo.
Vandens reikia ne tik jūsų sodo augalams – taip pat turėtumėte reguliariai laistyti veją. Peržiūrėkite mūsų straipsnį apie vejos laistymą ir sužinokite, į ką atkreipti dėmesį.