Įvairių augalų apdulkinimas gali veikti labai skirtingai – pavyzdžiui, vėjo apdulkinimas arba vabzdžių apdulkinimas. Daugiau apie kryžminį apdulkinimą ir savaiminį apdulkinimą galite sužinoti čia.
Kaip tai buvo su bitėmis ir gėlėmis? Daugelis žmonių jau seniai pamiršo savo biologijos pamokas mokykloje ir nežino, kaip augalai iš tikrųjų dauginasi. Taigi čia ateina mažas, nek altas nušvitimas apie vėjo apdulkintojus, gyvūnų kraują, savaiminį ir kryžminį apdulkinimą. Kadangi augalai myli vienas kitą įvairiais būdais.
Kas yra apdulkinimas?
Žiedadulkių pernešimo į stigmą arba kiaušialąstę procesas vadinamas apdulkinimu. Čia, kaip ir pas žmones, labai priartėja du perpus suskirstyti genai: vienas yra vyriškose žiedadulkėse, kitas – moteriškose kiaušidėse. Jei viskas klostosi gerai, žiedadulkės sudygsta, per kelias dienas auga per žiedadulkių vamzdelį ir galiausiai pasiekia vadinamąją embriono maišelio ląstelę. Čia susilieja dvi ląstelės ir susijungia jose esanti genetinė medžiaga.
Kokie yra apdulkinimo tipai?
Yra du galimi atsakymai į klausimą, kurios žiedadulkės gali apvaisinti augalą: savidulkė ir kryžminis apdulkinimas.
Savalaikis apdulkinimas
Savidulkėse kiaušidės ir to paties augalo žiedadulkės gali sukelti kiaušialąstes. Tai turi pranašumą, nes iš kelių individų gali greitai išsivystyti visa kolonija. Todėl pionieriniai augalai dažnai yra tarp savidulkės.
Savadulkės pavyzdžiai: Mažoji putina (Galanthus nivalis), miežiai ( Hordeum vulgare), pupelės (Phaseolus vulgaris), žirniai (Pisum sativum)
Kryžminis apdulkinimas
Kryžminiai apdulkintojai negali patys apsivaisinti: žiedadulkės ir kiaušidės turi būti iš skirtingų rūšies individų, kad įvyktų apvaisinimas. Tai turi pranašumą, kad genetinis kintamumas, taigi irŠių augalų pritaikomumas yra labai didelis.
Kryžminio apdulkinimo pavyzdžiai: Raktažolės (Primula), palaidinės ( Lythrum salicaria ), rūgštynės (Oxalidaceae), vilkdalgiai (Iris), šalavijas (Salvia ), kukurūzai (Zea mays)
Kai kurie augalai linkę apsidulkinti savaime, kiti – kryžmadulkė – kai kurie gali daryti abu vienodai. Tačiau kryžminis apdulkinimas yra daug dažnesnis atvejis. Beje, ar augalas savidulkis, ar kryžmadulkis, nieko nesako apie tai, ar jį apdulkina vabzdžiai, vėjas, šikšnosparniai, paukščiai ar net vanduo: galimi visi deriniai. Dauguma augalų yra labai veiksmingi užkertant kelią savaiminiam apdulkinimui. Kadangi kryžminiai apdulkintojai turi pranašumą, nes lytinė rekombinacija su kito augalo genetine medžiaga lemia pelningą savybių susimaišymą. Tai gali padėti augalų palikuonims prisitaikyti prie naujų aplinkos sąlygų.
Eksperto patarimas: gamtoje egzistuoja įvairūs mechanizmai, užtikrinantys, kad augalas neapdulkintų pats: pavyzdžiui, skiriasi vyriškų ir moteriškų augalų žiedų žydėjimo laikas, kaip ir lazdyno riešute (Corylus avellana). Arba skirtingų individų žiedai sukonstruoti taip, kad apdulkinantis vabzdys visada pirmiausia nubraukia kito augalo žiedadulkes, esančias ant stigmos, prieš patekdamas į žiedadulkes. Galimas ir fermentinis savaiminis sterilumas: žiedadulkėms arba neleidžiama sudygti, arba žiedadulkių vamzdelis sustabdomas specialiais fermentais, kol joms pasiekia kiaušidę. Daugiau apie vienanamių, dvinamių ir hermafroditinių augalų žiedų ypatumus galite sužinoti mūsų specialiame straipsnyje.
Vabzdžių apdulkinimas
Daugelis augalų apdulkinimui priklauso nuo vabzdžių. Tai taip pat vadinama „vabzdžių žydėjimu“. Terminas aiškėja pažvelgus į šių augalų žiedus: visi vabzdžių apdulkinami augalai turi ryškiaspalvius, stipriai kvepiančius ar šiaip vabzdžius viliojančius žiedus. Beje, daugelis augalų specializuojasi „savo“ apdulkintojų atžvilgiu – ir tas pats galioja ir atvirkščiai: tiksliai suderinta žiedo forma ir gylis, nektaro sudėtis, vabzdžių skrydžio aukštis ir atstumas, žydėjimo ir vabzdžių lervų išsiritimo laikas. Bičių apdulkinimas žinomas visiems. Bet ir drugeliai, musės, kandys ir daugelis kitųyra svarbūs apdulkintojai. Šiuos mažus naudingus vabzdžius galima palaikyti vabzdžiams nekenksmingais sėklų mišiniais, tokiais kaip „Plantura Bee Pasture“, „Plantura Butterfly Club“ arba „Plantura Beneficial Magnet“.
Vabzdžių apdulkinimo pavyzdžiai: Vaismedžiai, pvz., obelys ( Malus), kriaušės (Pyrus) ir vyšnios (Prunus), plaučių žolė (Pulmonaria ), Arumas (Arum), liepa (Tilia), kaštonas ( Aesculus), pievų dobilai ( Trifolium pratense).
Vėjo apdulkinimas
Vėjo apdulkinimas augaluose laikomas apdulkinimo archetipu. Pirmykščiuose miškuose žiedadulkes iš augalo į augalą pernešdavo tik vėjas. Vėjo apdulkintojus galima atpažinti iš ilgų, kabančių kačių. Pučiant vėjui žiedadulkės iš jos išdulka ir taip pasiekia nepastebimus moteriškus žiedus. Tai iš pirmo žvilgsnio nepastebimi: dažnai susidaro tik vadinamosios randų šakelės, ant kurių gali nutūpti žiedadulkės. Žiedlapių ar panašių papuošalų nėra.
Vėjo apdulkinimo pavyzdžiai: Lazdyno riešutas (Corylus avellana), Gluosnis ( Salix ), alksniai (Alnus), beržai (Betula)
Daugiau informacijos apie bičių apdulkinimą rasite mūsų specialiame straipsnyje.