Žolelėmis taip pat reikėtų retkarčiais patręšti, kad jos būtų tobulo skonio. Atskleidžiame, kada ir kaip teisingai tręšti žoleles ir kokios trąšos tinka vaistažolėms.
Vaistažolės yra būtinos ruošiant skanų maistą. Tačiau, kad jie galėtų visiškai išvystyti aromatą, jiems reikia pritaikytų maistinių medžiagų. Per daug gali pakenkti skoniui, per mažai gali sulėtinti augimą. Todėl čia labai svarbu pasirinkti tinkamą priemonę.
Kokias žoleles reikėtų tręšti?
Kaip ir visi augalai, kai kurios žolelės yra ypač ištroškusios maistinių medžiagų, o kitos iš tikrųjų kenkia per daug maistinių medžiagų.
Saulę mėgstančios, Viduržemio jūros regiono žolės klesti savo tėvynėje daugiausia sausose ir maistinių medžiagų neturtingose vietose. Dėl šios priežasties jie taip pat turėtų būti sodinami į pralaidią, maistinių medžiagų skurdžią dirvą jūsų lysvėje ar vazone, o ne per daug trąšų. Blogiausiu atveju dėl pasiūlos pertekliaus nukenčia ne tik žolelių aromatas, bet ir jų kietumas šalčiui, atsparumas kenkėjams ir ligoms. Todėl Viduržemio jūros regiono žoleles geriausia sodinti į neturtingą, pralaidžią maistinių medžiagų dirvą, pavyzdžiui, mūsų Plantura organinių žolelių ir sėklų dirvožemį. Daugeliui žolelių netgi naudinga į sėklų dirvą įberti daugiau smėlio arba skaldyto keramzito.
Vaistažolės, kurioms trūksta maistinių medžiagų, yra:
- Mugwort (Artemisia vulgaris)
- Skoningas (Satureja spec.)
- Cress (Lepidium sativum)
- Levanda (Lavandula angustifolia)
- Mairūnas (Origanum majorana)
- Raudonėlis (Origanum vulgare)
- Čiobreliai (Thymus spec.)
- Rue (Ruta graveolens)
- Melisa (Melissa officinalis)
- Isopas (Hyssopus officinalis)
- Sage (Salvia officinalis)
Patarimas: Vaistažolės, kurioms reikia mažai vandens ir maistinių medžiagų, augaŽolelių spiralė viršuje.
Vaistažolės, kurios auga savo natūralioje aplinkoje drėgnose ir daug maistinių medžiagų turinčiose vietose ir renkasi kažką pavėsingo ir drėgno, reikia gausiau tręšti. Be to, vazoninis dirvožemis turi būti tinkamas vandens ir maistinių medžiagų kaupimui. Šioms žolelėms labai tinka maistinių medžiagų turtinga daržovių žemė, tokia kaip mūsų Plantura ekologiška pomidorų ir daržovių žemė. Dėl didelio komposto kiekio jame galima ne tik puikiai sukaupti daug maistinių medžiagų ir vandens, bet ir didelis kalio kiekis užtikrina stabilias ląstelių sieneles, taigi ir stabilius bei sveikus augalus.
Vaistažolės, kurioms reikia gana didelių mitybos poreikių, yra:
- Bazilikas (Ocimum bazilikas)
- Estragonas (Artemisia dracunculus)
- Laškiniai česnakai (Allium schoenoprasum)
- Mėtų (Mentha)
- Petražolės (Petroselinum crispum ssp. crispum)
- lovage (Levisticum officinale)
- Agurklės (Borago officinalis)
- Laukiniai česnakai (Allium ursinum)
- Lemon Verbena (Aloysia citrodora)
Kada ir kaip dažnai reikia tręšti žolelėmis?
Pakankamas maistinių medžiagų kiekis yra nepaprastai svarbus daugelio augalų sodriam augimui. Todėl maistines žoleles reikia reguliariai tręšti. Tačiau „mažiau yra daugiau“ yra taisyklė. Jei žolelės gauna maistinių medžiagų perteklių, nukenčia aromatas. Ūglių tvirtumas ir atsparumas daugeliui ligų sukėlėjų taip pat labai sumažėja, kai pertręšiami saikingai. Todėl žoleles tręškite saikingai.
Tręšimo jūsų augalėms, kurioms reikia daug maistinių medžiagų, visiškai pakanka nuo vieno iki daugiausia dviejų trąšų per metus. Pirmą kartą tręšti reikėtų pavasarį, augimo pradžioje, antrą kartą galima tręšti vasaros pradžioje.
Žolės, kurioms reikalingas mažas maistinių medžiagų poreikis dažnai gali labai gerai klestėti lovos metų metus be trąšų. Vazonuose reguliarus persodinimas užtikrina pakankamą atsargų kiekį. Jei dažnas persodinimas neįmanomas arba nenorimas, pavasarį galite tręšti ir mažai.
Žolelių trąšos: kaip ir kuo tręšiate žoleles?
Maistinių medžiagų ištroškusios žolelėsduokite daug skanių lapų, jei jie yra gerai tręšti.
Norėdami gauti natūralų ilgalaikį poveikį, nesukeldami pavojaus aromatui, pirmiausia tinka organinės trąšos, pvz., universalios organinės trąšos Plantura. Mūsų trąšos be gyvulių leidžia greitai pradėti pavasarį, vieną dieną pamirkius jas vandenyje, o paskui išbarsčius laistytuvu – taip tręšimo efektas prasideda dar greičiau.
Vaistažolės, kurioms trūksta maistinių medžiagų, kartą per metus gali būti tręšiamos mažesniu kiekiu mūsų daugiausia ekologiškų universalių organinių trąšų Plantura arba augalų mėšlu, pavyzdžiui, dilgėlių mėšlu.
Santrauka – žoleles tręškite natūraliai:
- Kartą ar du per metus tręškite maistines žoleles.
- Taupios žolės labai retai, tręškite daugiausia kartą per metus.
- Pirmas tręšimas pavasarį.
- Naudokite organines trąšas, pvz., mūsų daugiausia ekologiškas Plantura organines universalias trąšas, kad nesukeltumėte pavojaus augalų aromatui ir sveikatai.
Daugelį žolelių galima lengvai auginti vazonuose arba balkone. Jei norite sužinoti daugiau apie tai, tai, ko ieškote, rasite mūsų straipsniuose apie žoleles vazonuose ir žolelių sodą balkone.