Kiaulpienė yra daugiau nei erzinanti piktžolė, nes ją galima naudoti ir virtuvėje. Parodome, kaip sėkmingai sodinti ir nuimti kiaulpienes.

Kas nelaukia, kol pavasarį laukuose pasirodys pirmieji geltoni žiedai ir atsivers nuostabus vaizdas. Parodysime, ką galite padaryti su šia žole ir ką dar turėtumėte žinoti apie pievinę kiaulpienę (Taraxacum officinale).
Kiaulpienės augalų gentis (Taraxacum) yra paplitusi visame pasaulyje ir yra begalė kiaulpienių rūšių, kurias galima atpažinti iš įvairių geltonų atspalvių ramunėlių žiedų. Be pievinės kiaulpienės, yra, pavyzdžiui, raguotosios kiaulpienės (Taraxacum ceratophorum), Tirolio kiaulpienės ( Taraxacum tirolense ), liosinė kiaulpienė (Taraxacum serotinum) ir daugelis kitų rūšių. Mūsų platumose kiaulpienė dažnai dar vadinama kiaulpiene ir netgi tapo populiariu tatuiruotėmis ir dekoratyviniu motyvu.
Kiaulpienės: kilmė ir savybės
Toliau pateiktose pastabose kalbame apie pievinių kiaulpienių arba paprastosios kiaulpienės rūšių grupę (Taraxacum officinale) ir jos savybes. Ši kiaulpienė taip pat turi slapyvardį „vakarų ženšenis“ – kiti kiaulpienės pavadinimai yra pieno gėlė, karvės gėlė arba šunų gėlė. Žolė dėl savo poveikio žinoma nuo XVI a. Tuo metu ji vadinosi „Palaimintoji medicina“.

Kiaulpienė priklauso ramunių šeimai (Asteraceae) ir yra paplitusi visame pasaulyje. Jis randamas visuose žemynuose, kurie yra vidutinio klimato zonoje. Kiaulpienei būdingi geltoni žiedai ir stipriai dantyti lapai, išsidėstę rozetėje. Kiaulpienė turi stiprią požeminę liemeninę šaknį, kotelis tuščiaviduris, jame daug pieno sulčių, kurios gali palikti negražių dėmių. Kiaulpienė gali užaugti nuo 5 iki 30 centimetrų aukščio, o augalas gali išauginti iki 3000 sėklų per metusskleisti.
Kiaulpienė taip pat labai populiari tarp vabzdžių, tokių kaip bitės (Apiformes). Kad pagamintų vieną kilogramą medaus, bitės turi aplankyti apie 125 000 kiaulpienių žiedų ir ten surinkti nektarą – tai puikus bičių pasirodymas, kurio neturėtume pamiršti mėgaudamiesi kita medaus duona. Žolė labai mėgstanti azotą, todėl plačiai plinta mėšlu ir skystu mėšlu tręšiamose pievose. Kiaulpienė žydi nuo balandžio iki liepos mėn., ją taip pat galite naudoti kaip vaistinę žolelę ir kaip prieskonį virtuvėje.
Kiaulpienė, kaip vaistinis augalas, gali būti vartojamas šių negalavimų gydymui:
- Apetito praradimas
- Pučiam
- Uždegimas
- Nevirškinimas
- Vidurių užkietėjimas
- Nuovargis
Be to, joje esančios karčios medžiagos skatina tulžį ir kepenis, todėl kiaulpienes galima naudoti detoksikacijai. Nemaža dalis su kiaulpienėmis atlieka pavasarinius detoksikacijos ir atgaivinimo kursus. Taip pat skatinamas virškinimas ir taip skatinamas tam tikrų maistinių medžiagų, tokių kaip geležis ar vitaminas B12, pasisavinimas.

Pirkite kiaulpienę
Arbatos, prieskonių mišinių ir kitų produktų, kurių sudėtyje yra kiaulpienių, galima įsigyti vaistinėse ir vaistinėse. Sėklų sodui jau galima rasti kai kuriuose medelynuose ir specializuotose parduotuvėse, todėl mums daug lengviau auginti kiaulpienes.
Kiaulpių sodinimas
Kiaulpienės vis dažniau patenka į valgiaraštį, todėl daugelis sodininkų sąmoningai augina kiaulpienes savo soduose. Auginimas juk labai paprastas – tereikia atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Tai apima tai, kad kiaulpienės teikia pirmenybę maistinių medžiagų turinčioms ir gerai vėdinamoms vietoms. Vieta turi būti saulėta, kad augalas augtų optimaliai, tačiau kiaulpienė taip pat jaučiasi kaip namuose iš dalies pavėsingose jūsų sodo vietose. Sėjama nuo kovo iki gegužės, bet galima sėti ir rudenį nuo rugsėjo iki spalio. Kadangi kiaulpienėms sudygti reikia šviesos, sėklų nereikėtų sėti per giliai – vieno centimetro gylio visiškai pakanka. Geriausia naudoti aukštos kokybės sėklų dirvą, pvz., Plantura Organic Herb & Seed Soil. Taip užtikrinamos optimalios kiaulpienės pradžios sąlygos.
Kiaulpių dauginimas
Beveik kiekvienas vaikas žino, kaip kiaulpienė dauginasi ir plinta pati, nes idealiai kiaulpienės gali skleistis pačios – be tojiems reikia tik vėjo. Sėklas neša vėjas, o smaili sėklų forma reiškia, kad patekusios į žemę jos puikiai įsirauna į žemę.

Galite patys nesunkiai išimti sėklas iš sėklos galvutės, kol kiaulpienė nepasisėja su vėju, ir panaudoti tikslingam auginimui. Sėklas laikykite sausoje ir tamsioje vietoje arba iš karto pasėkite kiaulpienę savo sode norimoje vietoje. Galite auginti kiaulpienes pavasarį, tačiau iš esmės kiaulpienės puikiai tinka tiesioginei sėjai į žemę. Svarbu, kad po sėjos sėklos būtų drėgnos ir nesėti per giliai. Dygimo temperatūra yra 15–20 °C, o daigumas trunka nuo dviejų iki keturių savaičių.
Kiaulpienės priežiūra
Kiaulpienė nereikalauja jokios ypatingos priežiūros. Kadangi kai kuriems sodininkams tai tik piktžolė, galima daryti prielaidą, kad jai klestėti nereikia daug dėmesio. Nors kiaulpienės renkasi daug azoto turinčias vietas, kitu atveju papildomai tręšti nereikia. Tačiau pačią kiaulpienę galite naudoti kaip trąšą, paruošdami iš kiaulpienių augalų augalų mėšlą. Žemiau rasite receptą, kaip teisingai paruošti tokį kiaulpienių mėšlą.
Kiaulpienės derlius
Nesvarbu, ar norite naudoti laukines, ar vietines kiaulpienes, rinkdami kiaulpienių derlių reikia atsiminti keletą dalykų. Galite naudoti ir rinkti kiaulpienių žiedus, lapus ir šaknis. Kiaulpienių lapus reikėtų skinti prieš žydėjimą, kai jie dar labai jauni – taip būna balandžio ir gegužės mėnesiais. Kai kiaulpienės sužydi, lapai įgauna kartaus skonio ir nebetinka salotoms. Tačiau šaknis galima nuimti ir nuskinti rudenį.

Jei kiaulpienių neauginate, o tiesiog renkate jas pievose, turėtumėte atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
- Nerinkite ant ką tik patręštų pievų, nes ant kiaulpienės vis dar yra mėšlo ar mėšlo likučių
- Nerinkite šalia judrių kelių, nes šios kiaulpienės dažnai užterštos išmetamosiomis dujomis
Patarimas: derliaus nuėmimo metu dėvėkite senus drabužius, kurie gali susitepti, nes dėl pieniškų kiaulpienių sulčių gali atsirasti bjaurių rudų ar geltonų dėmių.palikite, kurių negalite atsikratyti – toks spalvos pakitimas gali atsirasti ir ant pirštų.
Kiaulpienė: ingredientai ir naudojimas
Kartaus skonio kiaulpienėse yra daug veiksmingų medžiagų. Toliau pateikiame tik nedidelę jo veikliųjų medžiagų ištrauką:
- Karčios medžiagos
- Flavonoidai
- Karotenoidai
- Vitaminai
- Mineralai (iki 5 % kalio)
- Inulinas
Šie ingredientai yra atsakingi už skirtingą kiaulpienių poveikį, nes teigiama, kad kiaulpienės turi medžiagų apykaitą gerinantį ir diuretikų poveikį. Kiaulpienės vartojamos esant apetito praradimui, tulžies nutekėjimo sutrikimams, virškinimo sutrikimams, vidurių pūtimui, pilnumo jausmui, reumatui, odos ligoms, inkstų žvyrui, mažakraujystei ir šlapimo takų plovimui.

Kadangi kiaulpienės turi diuretikų poveikį, vakare neturėtumėte gerti arbatos ar kito maisto, kuriame yra kiaulpienių, antraip neturėsite ramios nakties. Per dieną turėtumėte suvartoti ne daugiau kaip 10–15 gramų įsišaknijusių lapų, tai yra maždaug trys puodeliai arbatos.
Kiaulpienės naudojimo receptai:
- Kiaulpienės arbata: 1–2 arbatinius šaukštelius (1,5–3 g) kiaulpienių lapų ir šaknų užvirinkite puodelyje vandens ir po 10 minučių nukoškite arbatą. Ši arbata turi diuretikų ir virškinimą skatinančių savybių, todėl ją reikia gerti prieš valgį.
- Kiaulpienės sirupas: 2–3 saujas kiaulpienių žiedų užplikykite 0,5 litro vandens ir virkite ant silpnos ugnies. Po 15 minučių mišinį perkošti ir suberti 400 g cukraus. Vėl užvirinkite mišinį ir įpilkite šaukštelį citrinos rūgšties. Tada sirupą galima išpilstyti į butelius ir jis valo kraują.
- Kiaulpienės tinktūra: Jums reikės 3–4 kiaulpienių šaknų, kurias nuvalykite ir kruopščiai nuplaukite, o tada supjaustykite mažais gabalėliais. Kiaulpienių šaknų gabalėlius suberkite į platų stiklinį indą ir užpilkite 0,5 l spirito – tam tinka, pavyzdžiui, 40% kukurūzų spiritas. Uždarykite stiklainį, padėkite į saulėtą vietą ir palaukite 3 savaites. Po to tinktūrą perkošti. Šią tinktūrą galite gerti po valgio, kad pagerėtų virškinimas.
- Kiaulpienės vynas: galima gerti kiaulpienių arbatą, kad sužadintų apetitą ir sureguliuotų virškinimą. Tam reikia saujos kiaulpienių žiedų ir užpilti 0,5 l b altojo vyno. Duokite šį mišinį vieną dienąvėsioje vietoje, tada nukoškite vyną.

Matote, kad kiaulpienę galima naudoti ne tik salotose, kurios taip pat dažnai vadinamos „Röhrlsalat“, bet ir iš kiaulpienių galite gauti daug stimuliuojančių ir naudingų priemonių. Tačiau kiaulpienę galime ne tik valgyti, bet ir panaudoti augalus stiprinančioms bei augalų priežiūros priemonėms gaminti.
Iš kiaulpienių gaminamo augalų mėšlo instrukcijos:
- Kiaulpienės mėšlas : Jums reikia 1,5–2 kg kiaulpienių augalų, kurie dedami į 10 litrų vandens ir fermentuojami 2 savaites. Šis skystas mėšlas gali būti naudojamas neskiestas arba atskiestas santykiu 1:5. Kiaulpienių mėšlas gali būti naudojamas kaip trąša pomidorams (Solanum lycopersicum), žiediniams kopūstams (Brassica oleracea var. botrytis ) arba gūžinius kopūstus (Brassica oleracea convar. capitata). Be to, kiaulpienių mėšlas gali padėti kompostuoti, taip pat pagerinti vaisių kokybę ir reguliuoti vaismedžių ir uogakrūmių augimą.
- Kiaulpienės arbata: Kiaulpienių arbatai reikia 15–20 g džiovintų kiaulpienių žolės, užplikytos 1 litru verdančio vandens. Arbatą užvirkite ir naudokite neskiestą. Kiaulpienių arbata naudojama kaip kiaulpienių mėšlas, ypač gerinant uogų, vaisinių daržovių ir vaisių vaisius.
Pašalinti kiaulpienę
Jei vis dėlto nusprendėte paskelbti karą savo sodo kiaulpienėms, norime supažindinti jus su įvairiais kiaulpienių šalinimo būdais. Specialiame straipsnyje mes surinkome geriausius kiaulpienių pašalinimo būdus ir atskleidžiame efektyviausius patarimus ir gudrybes. Tai apima kiaulpienių pašalinimo metodus ir prevencines priemones, kad jos iš pradžių netaptų dažnesnės.