Jei mėgstate sodininkystę, gamta jums dažniausiai yra labai svarbi. Pateikiame patarimų, kaip padaryti savo hobį kuo tvaresnį ir ekologiškesnį.

Daugeliui sodininkystė yra vienas iš aplinkai draugiškiausių pomėgių, juk daug laiko praleidžiate gamtoje ir rūpinatės, kad viskas augtų ir klestėtų. Deja, realybė dažnai būna kitokia: plastikiniai vazonai, mineralinės trąšos ir net vazonų žemė dažnai yra ne kas kita, o tvarūs ir ilgainiui net kenkia mūsų aplinkai. Laimei, yra keletas idėjų, kaip mes galime išvyti savo aplinkos nuodėmes iš sodo – čia rasite geriausių tvarios sodininkystės patarimų.
Norite ką nors padaryti aplinkos labui? Kodėl gi nepradėjus nuo savo sodo – parodysime, kaip greitai ir lengvai tapti tvariu sodininku.
1. Biologinė įvairovė vietoj žvyro sluoksnio
Žvyro lysvės ir angliškos vejos vis dar randamos daugelyje sodų – lengvai prižiūrimos, tačiau visada švarios ir tvarkingos, jos puikiai tiks sodininkams, kurie neturi daug laiko. Tačiau tokie sodai yra gamtos košmaras, nes naudingi vabzdžiai, tokie kaip bitės ar kamanės, čia neranda pakankamai maisto. Laimei, yra puikių alternatyvų, kurios gali konkuruoti su žvyro lysvėmis ir panašiai ne tik išvaizda, bet ir laiku: kaip, pavyzdžiui, graži lauko gėlių pieva? Pasėtas beveik nereikalauja priežiūros ir yra ne tik draugiškas vabzdžiams, bet ir įkvepia žmones savo žydėjimu. Lapų krūvos, sena mediena ar laukinės gyvatvorės turi ne tik savo žavesio, bet ir užtikrina sodo biologinę įvairovę.
2. Sumaniai taupykite vandenįKad sodas būtų gražus ir žalias vasarą ir neišdžiūtų svilinant saulei, daugelis sodininkų įjungia vejos purkštuvą arba per lysves tempia laistytuvus. Dažnai iššvaistoma daugiau vandens, kuris yra brangus sausros laikotarpiais, nei daugelis mano. Todėl vietoje geriamojo ar šulinio vandens patartina rinkti lietaus vandenį ir naudoti jį laistymui. Taip saugoma ne tik gamta ir piniginė,bet ir geriau augalams, nes jame paprastai yra daug mažiau kalkių. Tačiau taip pat svarbu ir saikingai laistyti – ypač tinkamas laikas turi didelį vandens suvartojimo skirtumą: anksti ryte augalai gali geriausiai sugerti vandenį – skaisčioje vidurdienio saulėje, kita vertus, didžioji dalis brangioji drėgmė išgaruoja net nepatekusi į augalą. Jei įmanoma, reikėtų vengti ir vejos purkštuvo, nes kraštutiniais atvejais žemę pasiekia tik apie trečdalis vandens, o likusi dalis išgaruoja – vietoj to gerai žinomas laistymas laistytuvu pasirodė esąs daug efektyvesnis.

3. Augalų apsauga su augalų galia
Jei daržoves auginate patys, o ne pirkote prekybos centre, jau žengėte pirmąjį žingsnį tvarumo link. Juo labiau apmaudu, kai piktžolės, kenkėjai ar net ligos sunaikina visus darbus. Cheminių medžiagų pasiekiamumas nėra toli. Tačiau jei imsitės atsargumo priemonių pakankamai anksti, galite efektyviai išvyti visus vadinamosios mišrios kultūros k altininkus tiesiog pasirinkę tinkamus lovos partnerius. Bazilikas (Ocimum basilicum) saugo pomidorus (Solanum lycopersicum) nuo miltligės, levandos (Lavandula) saugo Rožės (Rosa) yra prieš amarus ir medetkas (Calendula officinalis) atbaido nematodus, kurie kitaip naikina bulves (Solanum tuberosum). ) ir kopūstai (Brassica). Kita vertus, vadinamosios žemės dangos puikiai nuslopina piktžoles savo šliaužiančiu augimu ir netgi gali pražysti dekoratyviniais akį traukiančiais augalais. Žalioji trąša, auginant bičių draugus (Phacelia) arba ankštinius augalus (Fabacae), taip pat padeda nebepasitikėti chemikalais gerinant dirvą. pasinaudoti.
4. Tręšti be chemikalųSiekdami užtikrinti, kad daržovės tikrai gerai augtų ir rožės žydėtų visa savo šlove, daugelis sodininkų greitai griebiasi mineralinių trąšų. Deja, jie nėra itin draugiški aplinkai: jiems pagaminti reikia daug energijos, dažnai kasami iškastiniai ištekliai. Be to, daugelio mineralinių trąšų trūkumas yra tai, kad jos greitai išplaunamos iš dirvožemio, todėl ne tik neaprūpina augalams pakankamai maisto medžiagų, bet ir gali užteršti gruntinius vandenis. Tiesą sakant, yra gerų ekologiškų alternatyvų, kurios yra ne tik draugiškos aplinkai, bet ir lengvai naudojamos. IšČia bene geriausias pavyzdys yra kompostas: likusį virtuvės likutį ir sodo atliekas kompostuojant galima paversti kokybiškomis trąšomis. Dėl ilgalaikio poveikio šios komposto trąšos ne tik maitina augalą, bet ir pagerina dirvožemį. Bet ir arklių mėšlas, pelenų trąšos, kiaušinių lukštai ir net tręšimas kavos tirščiais yra aplinkai draugiškos buitinės priemonės, stiprinančios jūsų augalus. Pirkdami trąšas pirmiausia turėtumėte rinktis organines trąšas, tokias kaip mūsų Plantura organinės trąšos, kurios užtikrina optimalią jūsų augalų priežiūrą, stiprina dirvą ir saugo aplinką.

5. Žalieji stogai nuo karščio streso
Kai vasarą labai karšta, daugelis bėga iš sodo į namus ir tikisi ten vėsaus vėjelio. Tačiau dažnai čia net nerandate trokštamo vėsinimo, nebent pasieksite ventiliatorių ar iššvaistote daug elektros oro kondicionieriui. Kita vertus, temperatūrą žeminti lengviau ir tvariau naudojant augalus: ištvermingi vijokliniai augalai, tokie kaip žieminis jazminas (Jasminum nudiflorum) pietinėje namo sienos pusėje. vasarą gali kelis laipsnius sumažinti temperatūrą namo viduje. Šis reiškinys dar ekstremalesnis namuose su plokščiu stogu – čia matuojama iki 5 °C mažiau. Apželdinto stogo ir saulės sistemos derinys taip pat yra optimalus, nes šie dažnai praranda efektyvumą nuo 25 °C darbinės temperatūros. Kadangi, pavyzdžiui, žvyru dengti stogai vasarą itin įkaista, nukenčia efektyvumas. Taip atsitinka, kad saulės sistema ant žalio stogo suteikia iki penktadalio daugiau energijos nei panaši teritorija be žalumos.
6. Kūrybinės sodinukaiKiekvienas, auginantis savo augalus, žino juos: mažus raudonus arba juodus plastikinius vazonėlius, kuriuos rasite kiekviename sodo centre, skirtą naujiems augalams sėti. Deja, vazonai nėra itin draugiški aplinkai ir tikrai netraukia akių. Be to, mažų puodų dažnai negalima naudoti pakartotinai, nes jie lengvai lūžta. Tačiau užuot kasmet pirkę naujus, beveik kiekviename namų ūkyje galite rasti daiktų, tinkančių tvariems sėklų konteineriams. O kaip kiaušinių lukštai, citrina (Citrus x limon) ar kokoso lukštas? Šie specialūs vazonai sėkloms ne tik traukia akį ant palangės, bet ir gali uždengti lysvę su sodinukais irnatūraliai suyra.

7. Tvarus vazonų dirvožemis
Ypač balkonų sodininkai yra priklausomi nuo žemės pirkimo vazonams. Bet nupirkta žemė naudojama ir sode, pavyzdžiui, padeda užauginti sodinukus. Ką žino nedaugelis: daugelis vazoninių dirvožemių dažnai yra tikri klimato žudikai. Ir tai ne (kaip galima manyti) dėl plastikinės pakuotės, o dėl turinio. Tiesą sakant, didelė dalis parduodamo vazoninio dirvožemio yra durpių, kurios yra išgaunamos iš aukštapelkių. Tai ne tik sunaikina jautrią aukštapelkių ekosistemą, kurioje gyvena daugybė nykstančių gyvūnų ir augalų rūšių, bet ir išskiria didelius kiekius CO2, kuris anksčiau natūraliai buvo kaupiamas pelkėje. . Perkant vazoninę žemę, visada reikėtų naudoti variantus, kuriuose yra sumažintas durpių kiekis. Mūsų „Plantura“ parduotuvėje visi organiniai dirvožemiai yra be durpių arba su sumažintu durpių kiekiu. Jie taip pat gaminami tvariai ir yra nekenksmingi žmonėms ir gyvūnams.
8. Regioninė statybinė medžiaga
Baldai iš medžio ir takai iš natūralaus akmens – gana tvarūs, ar ne? Deja, ši plačiai paplitusi nuomonė yra klastinga klaidinga: daugelis produktų pirmiausia turi nukeliauti ilgą kelią, kad būtų parduodami čia, Vokietijoje. Ypač atogrąžų mediena, kuri dėl savo tvirtumo dažnai naudojama sodo baldams, ne tik nuėjo ilgą kelią, bet ir gaunama tiesiai iš atogrąžų miškų, o tai turi lemtingų padarinių jautriai ekosistemai. Geriau naudoti vietinę medieną, tokią kaip bukas ar uosis – dėl naujų apdorojimo metodų jie savo tvirtumu nė kiek nenusileidžia tropinei medienai. Kalbant apie natūralų akmenį, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į kilmės šalį: Kadangi Vokietijoje kasamas natūralus akmuo dažnai yra gana brangus, daugelis rinkų siūlo pigų importuotą akmenį iš Tolimųjų Rytų – dažniausiai iš Kinijos ar Indijos. Dėl ilgų transportavimo maršrutų iš karjero į Vokietiją, akmenys, deja, palieka labai didelį ekologinį pėdsaką, o akmenų pirkimas dažniausiai taip pat nėra etiškas, nes vaikai karjeruose dažnai turi dirbti nesilaikydami tinkamų saugos priemonių.

9. Vietiniai augalai
Atogrąžų augalai sode tampa vis populiaresni. Tačiau klasikinės kultivuotos gėlės, tokios kaip rožės (Rosa), vis dar auga.nieko keisto, juk šie augalai neretai pavergia įspūdinga išvaizda. Tačiau daugelis sodininkų greitai pastebi, kad egzotiškos gražuolės yra labai jautrios ligoms ir reikalauja intensyvios priežiūros, o naudingieji vabzdžiai taip pat nemėgsta gražių augalų, nes neranda pakankamai maisto, ypač žieduose su dvigubais žiedais. Todėl patartina pasitelkti vietinius gyventojus. Pavyzdžiui, senos vaisių veislės dažnai yra labai tvirtos ir labai geidžiamos vabzdžių dėl savo žydėjimo. Taip pat vietinius augalus, tokius kaip saulėgrąžos (Helianthus annuus), nakvišų (Oenothera) arba dedešvos (Malva). ) gali ne tik įvertinti savo išvaizdą, bet ir būti daugelio gyvūnų maisto š altiniu.
Ar norėtumėte daugiau sužinoti apie rūšių įvairovę ir biologinę įvairovę ar net paversti savo sodą bičių rojumi? Tada čia rasite viską, ką reikia žinoti šia tema.