Kompostavimo klaidos dažnai yra susijusios su vėdinimu arba netinkamu kompostu. Pateikiame penkias dažniausiai pasitaikančias kompostavimo problemas ir kaip jų išvengti.

Jūsų kompostas yra nepriklausomybės dalis. Tačiau nemažai komposto krūvų supelija, nes kažkas iš esmės negerai su jų veikimu. Paaiškiname dažniausiai daromas kompostavimo klaidas.
Kompostavimas yra kelių etapų procesas, kuriame dalyvauja daug įvairių mikroorganizmų, tokių kaip bakterijos, grybai, vabzdžiai ir kirminai. Šios labai įvairios organizmų grupės gyvenimo sąlygos lemia, ar kompostavimas vyksta, kaip ir kaip gerai. Tokie veiksniai kaip temperatūra, pH ir anglies junginių ir azoto junginių santykis turi įtakos mažųjų pagalbininkų veiklai. Apibendriname penkis svarbiausius sėkmingo kompostavimo kertinius akmenis, kad nepadarytumėte toliau nurodytų klaidų.
1. Kompostas per sausas arba per drėgnas
Kaip ir mes, žmonės, kompostavimo procese dalyvaujantys organizmai daugiausia susideda iš vandens ir gali išgyventi bei stropiai daugintis tik pakankamai drėgnoje aplinkoje. Vanduo taip pat reikalingas organinėms struktūroms tirpinti, minkštinti ir maistinėms medžiagoms transportuoti. Jei puvimo medžiaga – t.y. organizmų buveinė – per sausa, visi kompostavimo procesai vyksta labai lėtai arba visai nevyksta. Tačiau net ir priešingas kraštutinumas nėra pranašumas ir gali būti klaida kompostuojant: per šlapioje krūvoje yra per mažai deguonies aerobiniams (oru kvėpuojantiems) mikroorganizmams, kurie sudaro didžiąją dalį mažų naudingų organizmų. Šiuo atveju jiems taip pat sunku veiksmingai skatinti kompostavimą. Kad jūsų kompostas nebūtų per sausas ar per drėgnas, laikykitės šių punktų:
- Komposteris turi būti iš dalies pavėsingoje, apsaugotoje vietoje
- Komposteris turi būti atidarytas apačioje, vanduo turi netrukdomai nutekėti
- Kompostas turi būti apsaugotas nuo išdžiūvimo dangteliutapti
- Labai sausais, karštais laikotarpiais kompostą reikia retkarčiais palaistyti

Deguonies trūkumas komposto krūvoje atsiranda ne tik dėl per didelio vandens kiekio pūvančioje medžiagoje. Kompostuojamos medžiagos tipas taip pat turi įtakos ventiliacijai. Jei sukraunama daug smulkios, drėgnos ir lengvai suyrančios medžiagos, ji greitai subyra, iškvepiamas įstrigęs deguonis ir susidaro tikros „negyvos zonos“ aerobiniams mikroorganizmams. Todėl reguliarus smulkmenų pertvarkymas arba kruopštus kaitaliojimas su stambia medžiaga yra labai svarbus veiksnys siekiant išvengti klaidų kompostuojant.
3. Kompose per mažai maistinių medžiagų arba per daug maistinių medžiagų
Skirtingos organinės medžiagos turi skirtingą stabilumo lygį: maistinių medžiagų turtinga minkšta medžiaga lengvai suskaidoma, o maistinių medžiagų neturtingos stabilios medžiagos mikroorganizmams beveik neįmanoma įtrūkti. Jei ant komposto krūvos atsiduria tik labai stabili, atspari irimui medžiaga, jos irimas labai slopinamas. Tokiu atveju turėtų padėti universalios trąšos, tokios kaip mūsų Plantura organinės universalios trąšos. Ir atvirkščiai, naudojant išskirtinai minkštą, daug maistinių medžiagų turinčią medžiagą, visos struktūros iš karto suardomos ir mineralizuojamos į maistines medžiagas. Tačiau medžiagos humuso molekulėms susidaryti beveik nelieka, o kompostas praranda daug tūrio. Galutinis produktas yra labai maistingas ir turėtų būti naudojamas kaip trąša, o ne kaip dirvožemio gerinimo priemonė. Todėl optimalus yra stabilios, maistinių medžiagų neturinčios medžiagos ir minkštos, daug maistinių medžiagų turinčios medžiagos mišinys.
4. Kompostavimo klaidos: naudingų organizmų trūkumasBe kompostuojančių organizmų nėra kompostavimo. Jokie padėjėjai gali patekti į jūsų kompostą tokiu būdu:
- Komposteris stovi ant atviros, gyvybiškai svarbios dirvos, iš kurios migruoja organizmai
- Kompostas „vakcinuojamas“ subėgusios krūvos kompostu
- Naudojamas „komposto starteris“ su nuolatinėmis gyvų mikroorganizmų formomis
5. Netinkamo komposto naudojimas
Kita kompostavimo klaida – netinkamos medžiagos naudojimas. Turėtų būti labai aišku, kad kompostui priklauso tik organinės medžiagos. Stiklas, metalas, plastikas ar kitos dirbtinės medžiagos negali būti kompostuojamos. Taip pat virtas maistasMėsos likučiai ir ypač pieno produktai į komposterį nepatenka. Jie pritraukia žiurkes ar meškėnus arba juos kolonizuoja nepageidaujami svečiai, pvz., lervos ir musių lervos.

Kadangi žalių kiaušinių lukštai gali būti užkrėsti salmonelėmis, jie taip pat neturėtų būti kompostuojami. O norėdami apsisaugoti nuo didelių rūpesčių, iš komposto krūvos taip pat nepaleiskite šaknų ir sėklų piktžolių. Kai šios sudygsta krūvoje ir aplink ją arba toliau auga, per kompostą jie paskleidžia nepageidaujamas laukines žoleles visame sode.
Jei norite išsamiai panagrinėti kompostavimo temą, čia rasite mūsų komposto apžvalgos straipsnį, kuriame rasite visas specialias temas.