Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!
Uenų nykimas didėja ir kelia grėsmę uosio egzistavimui. Mes paaiškiname ligą ir parodome, ką su ja daryti.
Nuo 2000 m. uosiai (Fraxinus) miršta nuo savo ūglių. Iš pradžių žmonės buvo sumišę, kas sukelia ūglių išnykimą uosiuose. Dabar aišku, kad jį sukelia grybelis, keliantis grėsmę pelenų populiacijai ne tik Vokietijoje, bet ir visoje Europoje.
Pelenų išnykimas: įvykis ir priežastys
Netikras b altas kamienas (Hymenoscyphus fraxineus) yra kenksmingo grybelio, sukeliančio pelenų nykimą, pavadinimas. Šio kenksmingo grybelio sinonimas taip pat yra Hymenoscyphus pseudoalbidus. Antrinė grybelio vaisių forma vadinama Chalara fraxinea.
Šis grybelis sukelia rimtą uosių ūglių nykimą ir atsiranda bet kokio amžiaus medžiams. Grybelis prasiskverbia į uosių ūglius per lapų randus arba negyvas šonines šakas. Paprastai pelenų nykimas lemia jaunesnių medžių mirtį, tačiau dabar nukenčia ir senesni medžiai. Liga gali būti stebima net ant vienerių metų sodinukų ir darželio augalų.
Manoma, kad šį grybelį į Europą atnešė užkrėsti augalai iš šiaurės rytų Azijos. Ši prielaida kyla dėl to, kad 2012 m. Mandžiūrijos uosio (Fraxinus mandschurica) ir snapučio uosio (Fraxinus rynchophylla) grybelis buvo rastas 2012 m. Japonija ir Kinija galėtų įrodyti. Ten tai nekenksmingas grybelis, nesukeliantis jokių ligos simptomų ant pelenų lapų
Dar 1992 metais pelenų išnykimas įvyko Lenkijoje, o 1996 metais atvejai buvo pastebėti ir Lietuvoje. Iš ten liga greitai išplito visoje Europoje. 2005 m. pelenų išnykimas pirmą kartą buvo aptiktas Austrijoje. 2015 m. jau buvo paveiktos 29 Europos šalys – nuo Norvegijos, Airijos ir Kroatijos iki Rusijos.
Ypač europinis arba paprastasis uosis(Fraxinus excelsior) ir siauralapiai uosiai (Fraxinus angustifolia) yra labai jautrūs pelenų išnykimui. Taip pat pažeidžiami žydinčių uosių (Fraxinus ornus) lapai, tačiau ūglių mirtis dar nepastebėta. Pensilvanijos pelenai (Fraxinus pennsylvanica) pasižymi didesniu atsparumu, bet galiausiai jiems taip pat turi įtakos miršta.
Pelenų išnykimas: patogeno biologija
Hymenoscyphus fraxineus priklauso maišeliniams grybams, dar vadinamiems Ascomycota. Ypač vasarą šį grybelį dažnai galima rasti žemėje. Ten ant pūvančios ankstesnių metų lapijos susidaro 2–7 mm taurės formos b alti vaisiakūniai. Tiksliau, šie kaušeliai formuojasi ant uosio lapų stiebų, vaisiakūnių tik retai galima aptikti ant sumedėjusių dalių. Šiuose vaisiakūniuose susidaro sporos, kurios vėliau paleidžiamos ir vėjo pasklinda ore.
Kai šios sporos patenka ant pelenų lapų, sporos sudygsta ir užkrečia kitą uosią. Tada grybelis iš lapų išauga į ūglius ir šakas, todėl miršta žievė ir mediena. Iš esmės grybelis prasiskverbia per lapų randus ar negyvas šonines šakas, tačiau jei simptomai (žievės nekrozė, spalvos pakitimas) atsiranda ir kamieno apačioje, greičiausiai grybelis prasiskverbė per nepažeistą žievę. Net įtariama, kad grybelis gali paveikti ir šaknis.
Pelenų išnykimas: pažeidimo simptomai
Pastebimiausi pelenų nykimo simptomai, žinoma, yra mirštantys ūgliai, šakelės ir šakos. Tačiau liga sukelia neįprastai daug įvairių simptomų, kurie gali atsirasti ant mūsų uosių žievės, medienos, ūglių ir lapų. Paprastai lapai pirmiausia pradeda nykti ir ruduoti, o jauni, žali ūgliai pamažu nuvysta, tada tampa cinamono rudos spalvos ir galiausiai miršta. Gali būti paveikti įvairaus amžiaus medžiai.
Jei atidžiau pažvelgsite į uosius, turėtumėte matyti nekrozę ant pažeistų medžių žievės (negyvos žievės dalys). Šios pailgos, ribojamos, kartais įdubusios, paruduoja. Šios nekrozės dažnai būna liežuvio formos ir plečiasi. Dažnai nekrozės viduryje yra ir negyva šoninė šaka. Medžiai bando užgožti nekrozesir apribokite sklaidą taip.
Su senesniais uosiais, be abejo, labiausiai pastebimi reti vainikai, kuriuos sukelia ankstyvas lapų kritimas ir ūglių nykimas. Karūnos ir toliau miršta iš išorės į vidų. Lapai ruduoja iki juodos spalvos, nudžiūsta ir ilgai išlieka ant medžio.
Kadangi senesni medžiai turi didelį kamieno skersmenį, užtrunka ilgiau, kol nekrozė apims visą kamieną. Taip uosiams suteikiama daugiau laiko vėl sudygti ir lapai kekėmis. Medžiai taip pat susilpnėja dėl užsikrėtimo pelenais ir yra pažeidžiami kitų patogenų, tokių kaip antriniai žievės grybai arba medienos puvinio sukėlėjai.
Jauni medžiai lengvai žūva, nes žievės nekrozė greitai padengia visą kamieną. Jei užpuolamas pirmaujantis ūglis, jauni uosiai vėl bando išdygti – tačiau dažniausiai šie ūgliai kitais metais taip pat žūva. Šis naujas ūglis sukuria vadinamąsias bifurkacijas, ūgliai labiau dalijasi, todėl vienas šakos šakutės ūglis tampa dviem ūgliais.
Uosių mediena taip pat rodo nekrozės simptomus: atsiranda difuzinis pilkai rudas spalvos pakitimas, kuris neseka augimo žiedų eiga. Spalvos pakitimas tęsiasi išilgine kryptimi toli už nekrozės srities, medienos spalvos pakitimas netgi atpažįstamas skerspjūvyje.
Pelenų išnykimas sukelia šiuos simptomus:
- Medžio mirtis
- Išnyksta ūgliai, šakos, šakelės
- Pilkai ruda medienos spalva
- Ankstyvas lapų slinkimas
- žievės nekrozė
- Nevaisingos medžių viršūnės su lapijos kuokštais
- Nuvytęs
Ash atsigavimas: kas gali padėti?
Užkrėsti medelynų augalai kelia didelę grėsmę pelenų išnykimui. Todėl pirkdami įsitikinkite, kad jūsų medžių augalai yra sveiki ir neturi nudžiūvusių ūglių.
Deja, šiuo metu nėra patirties su gydomosiomis priemonėmis nuo pelenų išnykimo. Kadangi infekcija prasideda nuo nukritusių lapų, turėtumėte pabandyti sumažinti infekcijos spaudimą šiomis priemonėmis:
- Lapijasudeginti, užkasti arba laikyti toliau nuo uosių
- Lapų likučius įberkite į dirvą arba uždenkite žeme
Miškininkystėje šiuo metu paprastai nerekomenduojama sodinti naujų uosių, tačiau užkrėstuose regionuose pastebėta pavienių uosių, kurie yra atsparūs arba bent jau toleruoja pelenų nykimą. Todėl yra projektų, skirtų susekti atsparius uosius ir įrengti sėklinius sodus – taip po maždaug 20 metų galėtume turėti pirmąsias sėklas uosiams, kurių atsparumas ligoms yra didesnis. Visa viltis slypi šioje atsparumo veislėje.
Tokių tyrimų, susijusių su atspariais uosiais, galima gauti, pavyzdžiui, Federaliniame miškų tyrimų centre ir Vienos gamtos išteklių ir gyvosios gamtos mokslų universitete. Tuo tikslu pradėtas įgyvendinti projektas „Esche in Not“, kurio tikslas – surasti didesnio atsparumo ligoms uosio individus ir suvesti juos į sėklinius sodus. Tokiose plantacijose atsparūs uosiai sodinami taip, kad iš šių medžių būtų galima gauti sėklų. Jei norite sužinoti daugiau apie šį projektą, daugiau informacijos rasite čia.
Ash atsigavimas: nesupainiokite
Augalai visada turi simptomų, kurie yra labai panašūs, bet kuriuos sukelia skirtingi dalykai.
Kai moteriškieji uosiai pradeda žydėti, o tai atsitinka ne kiekvienais metais, vaizdas gali priminti uosių nykimą. Ir net jei uosiai gausiai vaisius, vainikas gali retėti. Tačiau ant žievės nekrozė neatsiranda ir pažeidžiami tik moteriški uosiai.
Daugiamečių medžių vėžys (Nectria galligena) sukelia atviras žaizdas ant uosių ir deformuoja kamieną. Plyšių pakraščiuose matyti raudoni vaisiakūniai, maždaug smeigtuko galvutės dydžio.
Jei pelenai nuo bakterinio vėžio (Pseudomonas syringae subsp. savastanoi pv. fraxini ) Jei užsikrėtę, šakos ir kamienas pirmiausia išsipūs, o vėliau išilgai sprogs. Tada iš šių žaizdų išauga netaisyklingos tamsios ataugos.
Dėl vėlyvų pavasario šalnų taip pat gali nuvyti lapai ir nudžiūti ūgliai, tačiau trūksta žievės nekrozės ir medienos spalvos pakitimų.
Taip pat galimos abiotinės priežastys, pvz., sausra arba kelių druskos sukelta žalaLaja retėja, bet nėra žievės nekrozės ir medienos spalvos pakitimų.
Galimas painiavos dėl pelenų išnykimo:
- Žydinčių moteriškų uosių vainiko defoliacija; stiprūs vaisiai
- Daugiamečių medžių vėžys (Nectria galligena)
- Pelenų bakterinis vėžys (Pseudomonas syringae savastanoi pv. fraxini)
- Dėl vėlyvųjų šalnų nuvytę ir nudžiūvę lapai ir ūgliai
- Abiotinės priežastys (sausra, druskos žala)