Vegetatyvinis dauginimas yra puikus būdas dauginti augalus be sėklų arba atauginti daržovių atliekas.
Augalai turi puikias galimybes: jie gali išauginti visą augalą iš pavienių ar net atskirtų augalų dalių. Tai įgalina vadinamąjį vegetatyvinį dauginimąsi. Kadangi tai nepriklauso nuo sėklų augalų dauginimuisi, tai dar vadinama nelytiniu arba nelytiniu dauginimu. Naujai sukurti palikuonys yra identiški motininio augalo klonai. Dukterinis augalas ir jo protėvis turi lygiai tą patį genetinį tapatumą. Tai ypač naudinga sodininkams, turintiems vieną ypatingų savybių turintį augalą ir norintiems juos dauginti. Vegetatyvinio dauginimo būdu jie gali juos gauti, o dauginant sėklomis pasikeistų augalo palikuonių savybės.
Vegetatyvinis dauginimas: pavyzdžiai ir įvairovė
Vegetatyvinis dauginimas gali būti atliekamas įvairiais būdais. Kindeliai yra maži savarankiški augalai, kurie vystosi ant bėgikų iš motininio augalo. Jie gali būti tiesiog atskirti ir pereiti tiesiai į nepriklausomybę. Norint sėkmingai užbaigti šią dauginimo formą, nereikia tenkinti jokių specialių poreikių. Maži augalai, kurie vystosi ant motininio augalo, gali būti traktuojami kaip jų protėviai.
Net jei vaismedžiai, pomidorai ar agurkai įskiepijami į palankių ir pageidaujamų savybių poskiepį, tai yra nelytinio dauginimosi forma. Labiausiai paplitę skiepijimo būdai yra skiepijimas ir pumpurų auginimas. Atsižvelgiant į skiepijimo būdą ir skiepijamą rūšį, skiepijimas atliekamas skirtingu metų laiku.
Kai kurios augalų rūšys sudaro skirtingų tipų požeminius saugojimo organus. Jie gali išdygti ir išaugti į naujus augalus. Pavyzdžiui, svogūnai ir bulvių gumbai. Svogūnai, česnakai, bulvės ir panašiai taip pat yra nulemti vegetatyviniam dauginimui. Norėdami tai padaryti, sustorėję požeminiai saugojimo organaiPavasaris pasodintas į žemę ir vystymasis vyksta savaime.
Tačiau, šiek tiek padedant žmogui, klonus galima auginti ir ant motininio augalo bei paruošti savarankiškumui. Samanos – toks lėtas sumedėjusio ūglio atsiskyrimas nuo motininio augalo. Tam padaroma įduba, kuri atidaryta, pavyzdžiui, akmeniu. Drėgnos samanos apvyniojamos aplink sukurtą žaizdą ir apvyniojamos maistine plėvele. Iš žaizdos šaknys susiformuoja į samanų kamuoliuką. Jei šaknų pakanka, sumedėjusį ūglį galima nupjauti po naujai susiformavusiomis šaknimis ir sodinti vazonuose. Nuo šiol ypatingos priežiūros nebereikia.
Auginių dauginimas
Tačiau vegetatyvinio dauginimo par excellence forma tikriausiai yra naujų augalų auginimas iš auginių. Ypač dažnai naudojami lapų, bet ir ūglių auginiai. Rūšys, kurias galima dauginti lapų auginiais, gali būti pašalintos iš atskirų lapų, kurie dedami į substratą. Tada iš lapo išsivystys keli maži augalai. Dauginant atžalomis, reikia atskirti atžalų auginius ir dalinius auginius. Pastarajame bet kuri ūglio dalis naudojama kaip pjūvis. Sąlyga, kad auginyje būtų bent vienas lapo pumpuras – vadinamasis mazgas. Taip užtikrinamas palankus įsišaknijimui reikalingų fitohormonų lygis ir po įsišaknijimo susidaro lapų masė bei nauji ūgliai.
Viršutiniai auginiai yra nuo penkių iki keturių viršutinės ūglio galo dalies centimetrų. Priklausomai nuo augalo rūšies, juose yra pirmieji du ar trys lapai arba lapų poros. Jei lapai patrumpinami, tai sumažina transpiraciją, taigi ir auginių vandens poreikį. Kita vertus, lapai yra svarbus angliavandenių š altinis, kurių reikia daug energijos reikalaujančios šaknies fazės metu. Be to, patrumpinant lapus padidėja užsikrėtimo grybeliu rizika. Todėl visada reikėtų pagalvoti, ar auginių lapai tikrai ne per dideli ir ar patrumpinti prasmingiau.
Auginių dauginimas: optimalios sąlygos
Imti auginius kelia stresą. Todėl svarbu, kad įsišaknijimo metu būtų optimalios sąlygos, kadnupjautos augalo dalys išauga į savarankiškus augalus. Pateikiame optimalių sąlygų įsišaknijimo fazės metu vadovą:
- Nelaikykite auginių
Saugokite auginius kuo trumpiau. Kuo ilgiau saugojimas trunka, tuo sunkiau įsišaknija. Angliavandenių skilimas ir kitos nepalankios įtakos sumažina įsišaknijimo sėkmę, jei auginiai laikomi ilgą laiką.
- Procedūra, jei reikia saugoti
Jei auginius ketinate laikyti, geriausia tai daryti šaldytuve. Iš anksto sudrėkinkite auginius ir suvyniokite į perforuotą plastikinį maišelį. Tai leidžia auginių gaminamoms dujoms vis tiek cirkuliuoti.
- Išpjovos tiesiai į substratą
Geriau auginius dėkite tiesiai į substratą nei į stiklinę vandens. Stiklinėje vandens iš auginių pirmiausia išsivysto specialios vandens šaknys. Tačiau jie yra nenaudingi, kai jie įstrigo į substratą, nes jie yra daug mažiau smulkūs ir šakoti, todėl negali sugerti nei vandens, nei maistinių medžiagų iš dirvožemio ir substrato.
- Tinkamas substratas
Specialius substratus auginiams dauginti galite įsigyti iš specializuotų mažmenininkų. Jie labai pralaidūs vandeniui, todėl nėra linkę užmirkti. Be to, be gero oro balanso, maistinių medžiagų trūkumas šiuose substratuose teigiamai veikia šaknų formavimąsi. Geriausiai tinka specialus auginimo substratas, pvz., Plantura ekologiškas žolelių ir sėklų dirvožemis.
- Įdėjus vandens šulinį
Jei auginiai įstrigo substrate, juos reikia gerai laistyti. Tam geriausia naudoti mažai druskos vandenį; jei yra, pageidautina lietaus vandens.
- Užtikrinkite didelę drėgmę
Auginiai turi problemų: jiems reikia vandens, bet jie dar neturi šaknų, kad galėtų jį sugerti. Todėl būtina sumažinti auginių transpiraciją, t. y. vandens išgaravimą. Tai galima pasiekti padidinus drėgmę aplink auginius. Tam puikiai tiks mini šiltnamis. Tai taip pat tinka ant bet kurios palangės.
- Daug šviesos ir šilumos
Įsišaknijimo fazėje auginiams reikia daug šviesos. Todėl geriausia vėlyvas pavasaris arba vasaros pradžiaLaikas auginių dauginimui. Nes tada pakanka natūralios šviesos ir nereikia papildomo poveikio. Optimali temperatūra yra apie 20 °C. Šiek tiek aukštesnė temperatūra šaknų srityje taip pat skatina įsišaknijimą. Tam yra specialūs šildymo kilimėliai.
- Aklimatizuoti įsišakniję auginiai
Reikėtų reguliariai tikrinti, ar ant auginių matomos pirmosios šaknys. Tokiu atveju jie turėtų būti naudojami palaipsniui ir pripratinami prie įprastų aplinkos sąlygų. Norėdami tai padaryti, mini šiltnamio dangtis palaipsniui nuleidžiamas vis ilgiau ir ilgiau, kol gaubtas galiausiai lieka žemyn.
- Tręškite auginius
Aklimatizacijos metu auginiai pirmą kartą turi būti tiekiami standartinėmis visavertėmis maistinėmis trąšomis. Auginių substratas yra labai skurdus maistinių medžiagų ir turi būti aprūpinamos būtinomis maistinėmis medžiagomis, kad jauni augalai vėl išdygtų.
- Įsišaknijusių auginių sodinimas
Kai auginiai bus gerai įsišakniję ir vėl atžels, laikas juos persodinti į maistinių medžiagų turtingą substratą ir didesnį vazoną. Arba jaunus augalus dabar galima sodinti į lysvę. Nepriklausomai nuo to, ar jis pasodintas vazonuose, ar pasodintas – po to jį reikia gerai laistyti.
Dabar, kai žinote viską apie dauginimą auginiais, laikas pradėti dauginti kambarinius augalus patiems. Šiame straipsnyje rasite 10 geriausių kambarinių augalų, skirtų dauginti iš auginių.