Vegetatyvinis dauginimas yra paprastas būdas sukurti augalo klonus. Tačiau čia taip pat gali kilti problemų.
Jei neįmanoma augalų rūšies padauginti iš sėklų arba labai norite išsaugoti augalo savybes, galite grįžti prie vegetatyvinio dauginimo formų. Kadangi tai vyksta be sėklų, jis taip pat žinomas kaip nelytinis arba nelytinis dauginimasis. Geriausiai žinomas yra auginių dauginimas. Tačiau gamtoje jau sukurtos sistemos, leidžiančios augalams klonuotis. Papėdės su vaikais – maži, savarankiški augalai – pavyzdžiui, braškių atveju, tarp jų. Svogūnai ir bulvės formuoja dukterinius svogūnus arba gumbus. Jei jie yra pasodinti, iš šių augalų saugojimo organų išsivysto nepriklausomi augalai. Kiti metodai apima tyčinį žmogaus įsikišimą kuriant augalo klonus. Vienas iš jų yra vadinamasis samanėjimas ant sumedėjusių ūglių. O skiepijimas, kaip daroma su vaismedžiais ar pomidorais ir agurkais, yra tokia vegetatyvinė dauginimosi forma. Paprastai su šiuo platinimu didelių problemų nekyla.
Auginių dauginimas
Kitaip dauginant auginiais. Tai turbūt labiausiai paplitusi nelytinio dauginimosi forma, kurią taip pat lengva atlikti namuose. Kuo labiau nesumedėjęs ūglio galas arba kita žolinė ūglio dalis nupjaunama ir dedama į specialų auginių substratą, pavyzdžiui, mūsų Plantura ekologišką žolelių ir sėklų dirvą, skirtą įsišaknijimui. Tačiau kuriant žolelių klonus reikia atsiminti keletą dalykų. Priešingu atveju gali kilti problemų, kurios apsunkins auginių įsišaknijimą.
Auginių dauginimas: problemos
- Prasta higiena
Jei auginiai paimami iš kelių augalų, o peilis tuo tarpu nedezinfekuojamas, augalų ligos gali būti lengvai pernešamos iš vieno motininio augalo į kitą arba į auginius.
- Ilga saugykla
Jei auginiai laikomi ilgą laiką, gali nukentėti įsišaknijimo sėkmė. Ilgėjant laikymo laikui, mažėja auginių energijos atsargos, reikalingos įsišaknijimui. Todėl nupjovus auginius reikia įterpti kuo greičiau. Jei laikomas, tada žemesnėje temperatūroje šaldytuve.
- Per maža drėgmė
Auginiai dar neturi šaknų, todėl negali sugerti vandens. Todėl vandens garavimas turi būti kuo mažesnis. Auginius taip pat galite įdėti į mini šiltnamį, skirtą palangei.
- Grybelis
Dauginimas auginiais yra žinomas dėl problemų, susijusių su grybų ataka auginiais. Sąsaja yra palankus patogenų patekimo taškas. Kartais auginio lapai patrumpinami, kad sumažėtų transpiracija, taigi ir vandens poreikis. Tai taip pat skatina užsikrėtimą grybais. Jei per ilgai palaikoma didelė drėgmė, lapai greitai pradės pūti.
- Prastas įsišaknijimas
Pjovimas tiesiog nenori formuotis šaknų – kokia gali būti priežastis? Net netinkamas laikas gali būti atsakingas už tai. Turi būti pakankamai šviesos ir šilumos. Todėl dauginimas rudenį ar žiemą neduos sėkmės. Geriausias auginių dauginimo sezonas yra vėlyvas pavasaris arba vasaros pradžia. Aukštesnė temperatūra šaknų srityje gali paspartinti šaknų formavimąsi. Tam puikiai tiks specialus šildymo kilimėlis iš specializuotų mažmenininkų. Dubenys arba padėklai su auginiais dedami ant viršaus ir taip pašildomi šaknų srityje.
- Prastas augimas
Sėkmingai įsišaknijus, auginiai gali nebeaugti. Tada dažniausiai padeda jaunus augalus persodinti į šviežią, daug maistinių medžiagų turintį substratą ir į didesnį indą. Auginiams dauginti skirtuose substratuose sąmoningai mažai maistinių medžiagų – taip susidaro palankesnės sąlygos įsišaknyti.
Daugiau patarimų apie vegetatyvinį dauginimą rasite mūsų straipsnyje apie optimalias auginių dauginimo sąlygas.