Daugelyje ES šalių (pvz., Vokietijoje) sėklų derinimo reglamentas buvo vertinamas kritiškai ir galiausiai buvo atmestas visoje ES.
Tiesą sakant, ES sėklų reglamentas buvo paliktas ant lentynos ir paskelbtas nesėkmingu, todėl nuo 2014 m. Tačiau lieka atviras klausimas, ar ES neplanuoja naujų teisinių pakeitimų, siekiant vienodų ir griežtesnių veislių reglamentavimo. Kadangi jau pritrūko skaidrumo priimant pirmąjį Europos sėklų reglamentą, ES sėklų reglamentas 2.0 jau gali būti rengiamas.
Kas buvo ES sėklų reglamentas?
Be esminių tikslų, naujasis sėklų reglamentas visų pirma turėtų užtikrinti, kad visose ES šalyse teisiškai galiotų tik ES reglamentas. Nacionaliniai įstatymai būtų netekę galios ir būtų turėję užleisti vietą ES reikalavimams. Iš esmės naujasis reglamentas būtų reiškęs griežtesnę veislių registraciją, o tai sukeltų daugiau biurokratijos ir brangesnių veislių patvirtinimų.
Ypač grėsmė būtų iškilusi senoms, ekonomiškai nebėrančioms veislėms. Privaloma šių veislių registracija tiesiog kainuotų per brangiai, todėl kilo rizika, kad daugelis veislių tiesiog išnyks ir bus auginamos vos kelios šiuolaikinės veislės. Be veislių įvairovės nuskurdinimo, taip pat buvo baiminamasi, kad didelės veislininkystės įmonės, tokios kaip „Monsanto“ ar „Bayer“, gali dar labiau išplėsti savo monopolinę padėtį. Nes smulkieji selekcininkai vargu ar būtų galėję finansuoti naujas veislių patvirtinimo kliūtis. Nors išimčių turėtų būti ir smulkiems veisėjams bei sodininkams mėgėjams, jos kartais buvo suformuluotos daugiau nei miglotai.
Europos sėklų reglamentas kol kas nepavyko
2013 m. gegužę paskelbus pasiūlymą dėl naujo ES sėklų reglamento, pasipylė kritika. Be daugelio aplinkosauginių asociacijų, politikų ir kitų nevyriausybinių organizacijų, daugelis ūkininkų taip pat pasisakė prieš naująjį ES masto reglamentą. Vyko kampanija prieš ES sėklų reglamentąpagaliau vaisiai. 2014 m. kovą Europos Parlamentas aiškiai atmetė ES Komisijos pasiūlymą 650 balsų prieš 15. Taigi potvarkis kol kas nebegalioja, o senoji teisinė padėtis lieka galioti.
Pavyzdžiui, Vokietijoje naujų veislių pateikimą į rinką reglamentuoja Vokietijos Sėklų potvarkis ir Sėklų prekybos įstatymas. Galbūt šie įstatymai irgi pertekliniai ir ar apskritai reikėtų kontroliuoti veislių patvirtinimus? Manome, kad visiškai teisinga išbandyti naujas veisles. Nes be atsparumo, derlingumo ir geresnio prisitaikymo prie ekstremalių klimato sąlygų, naujos veislės turi būti ir saugios. Privačiame sode greitai gali atsitikti taip, kad auginamo moliūgo ir dekoratyvinio moliūgo keliai susikerta nepastebimai. Tada naujai sukurta padermė vėl gali gaminti potencialiai mirtiną cucurbitaciną. Naudodami komerciniais tikslais auginamą padermę galite būti užtikrinti, kad šis toksinas nebus gaminamas.
Bet laukti, ar liks galioti seni įstatymai, ar artimiausiu metu ES Komisija imsis naujo žingsnio. Bet kokiu atveju mes ir toliau atidžiai stebėsime temą ir jus informuosime.