Bulves galima derinti su skirtingais augalais lysvėje. Pateikiame patarimų dėl mišrių pasėlių, gerų kaimynų ir sėjomainos po bulvių.

Rūšių turtingos mišrios kultūros turi įvairių privalumų, taip pat ir auginant bulves

Bulvės (Solanum tuberosum) auginamos vis daugiau sodų, kad būtų galima apsirūpinti. Mišri kultūra su kitų rūšių daržovėmis ir žolelėmis imituoja natūralų, rūšimis turtingą auginimo būdą ir turi didelių pranašumų sodininkams bei gamtai, palyginti su monokultūra lysvėje. Taip dažnai galima padidinti derlių ir užkirsti kelią kenksmingiems organizmams. Žemiau rasite patarimų, kaip sukurti mišrų derlių su bulvėmis ir gerais kaimynais. Taip pat paaiškiname sėjomainos naudą ir kokias kultūras galima auginti po bulvių.

Bulvių derinimas: ar verta derinti?

Bulvių derinimas turi daug privalumų. Maistingųjų medžiagų ištroškusių bulvių derinys su nereiklesnėmis rūšimis apsaugo dirvą ir apsaugo nuo nuovargio. Kai kurios kultūros net sulaiko bulvių kenkėjus, užtemdo dirvą ir taip sumažina garavimą. Dirvožemio struktūrai ir mikroorganizmams taip pat naudingas natūralus, įvairus sodinimas. Ilgainiui dirvožemio derlingumas išlaikomas, o kartais net padidėja.

Česnakus ar svogūnus galima gerai pasodinti prie bulvių

Geri kaimynai bulvėms

Žvilgsnis: kokie augalai dera su bulvėmis?

  • Pupelės (Phaseolus vulgaris)
  • Žiediniai kopūstai (Brassica oleracea var. botrytis)
  • Brokoliai (Brassica oleracea var. italica)
  • Fava pupelės (Vicia faba)
  • Braškės (Fragaria)
  • Nasturtium (Tropaeolum majus)
  • Česnakai (Allium sativum)
  • Kohlrabi (Brassica oleracea var. gongylodes)
  • Kukurūzai (Zea mays): saldūs, ant grotelių kepti arba kukurūzų spragėsiai
  • Mėta (Mentha)
  • Špinatai (Spinacia oleracea)
  • Savoy (Brassica oleracea convar. capitata var.sabauda)
  • Svogūnai (Allium cepa)

Apskritai, daug vartojamos bulvės turėtų būti derinamos su daržovėmis, kurių maistiniai poreikiai mažesni, kad būtų išvengta dirvožemio nualinimo. Mišrioje kultūroje kuo daugiau skirtingų augalų šeimų reikėtų sodinti vienas šalia kito. Artimi giminaičiai rizikuoja greitai išplisti ligas ir konkuruoja dėl tų pačių maistinių medžiagų. Todėl neturėtumėte sodinti nakvišų (Solanaceae), taigi ir baklažanų (Solanum melongena), paprikų (Capsicum annuum) ar pomidorų ().Pasodinkite Solanum lycopersicum) šalia bulvių. Cukinijos (Cucurbita pepo subsp. pepo convar. giromontiina) taip pat nedera su bulvėmis, nes Jie turi panašius maistinių medžiagų poreikius. Bulvės taip pat neturėtų būti sodinamos su šakniavaisinėmis daržovėmis, nes jos konkuruos tarpusavyje dėl požeminės erdvės.

Greitai giminingos rūšys, pvz., bulvės ir pomidorai, dažnai serga tomis pačiomis ligomis, pvz., vėlyvuoju maru (Phytophthora infestans)

Plokščiašaknės daržovės, tokios kaip špinatai ar braškės, čia yra geriausias pasirinkimas. Tai geras būdas kartu sodinti bulves ir pupeles, nes pastarosios taip pat išvysto negilią šaknų sistemą. Ypatingas derinys – lysvės sodinimas mišrioje bulvių, moliūgų (Cucurbita), pupelių ir kukurūzų kultūroje. Visos šios kultūros yra kilusios iš Pietų Amerikos ir tūkstančius metų buvo sodinamos į šį giliai įsišaknijusių, vertikalių, vijoklinių augalų derinį. Pupelės lipa ant kukurūzų augalų, o moliūgai uždengia tarpą tarp augalų, o bulvės daugiausia klesti po žeme. Kopūstų rūšys (Brassica) taip pat gerai sutaria su gumbus formuojančiais augalais. Kartu pasodinus bulves ir česnakus galima atgrasyti nuo pelėnų (Arvicolinae) . Teigiama, kad pipirmėtės ir nasturtės atgraso sraiges (Gastropoda) ir įvairius vabzdžius, įskaitant Kolorado vabalą (Leptinotarsa decemlineata).

Moliūgai, kukurūzai ir bulvės, o kartais ir pupelės, kartu auginami tūkstančius metų

Bulvių sėjomaina: ką sodinti po bulvių?

Bulvės pačios yra geras priešsėlis, tai reiškia, kad jos paruošia dirvą kitoms rūšims. Bulvės yra svarbios kaip ankstesnė kultūra, ypač sunkiose dirvose, nes jos didelėsšaknų sistema supurena dirvą. Po bulvių eina vidutinio vartojimo šakninės daržovės, pavyzdžiui, morkos (Daucus carota), pastarnokai (Pastinaca sativa), salsažolė (). Scorzonera hispanica ), taip pat burokėliai (Beta vulgaris) ir ropės (Brassica napus subsp. arapifer ) . Kitais metais sodinamos silpnai vartojančios lapinės daržovės, tokios kaip salotos, ridikai (Raphanus sativus), žirniai (Pisum sativum) ar špinatai. Kitais metais, t. y. trečiaisiais po bulvių, kaupiamas humusas. Žalioji trąša papildo organines medžiagas dirvožemio organizmams, tuo pačiu maitina vabzdžius ir dengia dirvą. Tai apsaugo nuo dehidratacijos ir erozijos. Pašariniai ridikai (Raphanus sativus), garstyčios (Sinapis alba), Bičių draugas (Phacelia tanacetifolia) ir Kresai (Lepidium sativum) yra tik keletas iš daugelio galimų žaliosios trąšos augalų.

Suradus sode tinkamą plotą bulvėms auginti, vėliausiai kitais metais kyla klausimas: ar visada galima bulves sodinti toje pačioje vietoje? Bulvės iš esmės dera pačios, todėl teoriškai jas galima užsiauginti ir po savęs. Tačiau kai kurios bulvių ligos yra pernešamos per dirvą, o tai reiškia, kad jos išgyvena dirvožemyje daugelį metų ir iš ten gali vėl ir vėl užkrėsti augalus. Todėl bulves ir jų artimus giminaičius reikėtų sodinti tame pačiame plote kas 4–5 metus.

Ar jūs taip pat norėtumėte sėkmingai auginti bulves? Pateikiame 10 naudingų patarimų nuo vietos pasirinkimo, sodinimo, priežiūros ir derliaus nuėmimo iki maistingų gumbų laikymo.

Kategorija:

Daržovės