Kaip atpažinti sergantį paukštį? Kokios yra dažniausios paukščių ligos ir ką daryti, jei savo sode radote sergančių paukščių? Į šiuos ir kitus klausimus atsakome čia.
Kaip ir žmones, paukščius kamuoja įvairios ligos ir parazitai. Kai kurie iš jų atsiranda sporadiškai ir paprastai neturi didelio poveikio populiacijai. Kiti išplinta staiga ir gali kainuoti tūkstančių laukinių paukščių gyvybes, pvz., Usutu virusas, dėl kurio 2011 m. žuvo masiškai, arba bakterija Suttonella ornithocola, kuri tik neseniai sukėlė daug negyvų mėlynųjų zylių. Informaciniame straipsnyje norėtume parodyti, kokios yra dažniausios paukščių ligos, kaip jas atpažinti ir ką daryti, kad paukščių ligos neplistų.
Paukščių ligos: kurios yra dažniausios?
Paukščių ligos yra labai įvairios ir gali sukelti daugybę simptomų. Todėl ne visada lengva juos atpažinti ir dar sunkiau nustatyti tikslią diagnozę. Nepaisant to, norime supažindinti jus su dažniausiai pasitaikančiomis ligomis ir jų simptomais:
- Usutu virusas tapo žinomas 2011 m., nes dėl jo per trumpą laiką žuvo didžiulė juodvarniai. 2016 m. buvo antroji didelė infekcijų banga. Virusą perduoda uodai ir miršta per kelias dienas. Dauguma sergančių gyvūnų nerodo jokių simptomų, tačiau kai kurie atrodo apatiški ir dezorientuoti.
- 2022 Mėlynosios zylės mirtis sulaukė didelio dėmesio. Tai sukėlėjas buvo Suttonella ornithocola. Tai bakterija, kuri užsikrėtusiems gyvūnams sukėlė sunkią pneumoniją. Paukščiai atrodė abejingi, buvo išpūsti, kai kurių snapai buvo gelsvai apraizgytais ir sunkiai duso.
- Laukinių paukščių, užsikrėtusių paukščių raupais, skaičius taip pat kurį laiką didėjametų padidėjo. Liga, kurią taip pat sukelia virusas, pasireiškia daugeliui paukščių rūšių ir dažnai stebima zylėms. Paukščių raupus nesunku pastebėti, jų ataugos prilygsta lazdyno riešutams.
Jei savo kieme matote sergančius ar nugaišusius paukščius, pirmiausia reikia kruopščiai išvalyti visas šėrimo ir girdymo vietas, kad liga neplistų. Jei atvejų padaugėja, turėtumėte visiškai nutraukti maitinimą ir nedelsiant pranešti apie radinius NABU arba Wildvogelhilfe.
Taip pat, jei kieme radote sergantį paukštį, kuris atrodo silpnas ar apatiškas, jam pasireiškia akivaizdūs simptomai ir galite prieiti prie gyvūno, turėtumėte jį užfiksuoti ir įdėti į dėžę su oro angomis. Suimkite paukštį per kūno vidurį, kad jis negalėtų susižaloti pašėlusiai plakdamas sparnais. Būtinai reikia mūvėti pirštines, apsaugančias nuo snapų ir nagų. Tada padėkite dėžutę į ramią, tamsią vietą ir susisiekite su veterinarijos gydytoju arba tinkamu globos namais, pavyzdžiui, vienoje iš NABU laukinių paukščių draustinių. Apie sužalotus laukinius paukščius taip pat galite pranešti Facebook grupėje „Wildvogelhilfe-Emergencies“ – ten jums bus suteiktas jūsų vietovėje esančių pirmosios pagalbos ekspertų ir priežiūros centrų pavadinimas.
Pastaba: Kaip pasaulietis, neturėtumėte bandyti patys slaugyti paukščio sveikos gyvensenos. Taip pat neduokite jam vandens ar maisto, nes gyvūnai gali užspringti. Laukinių paukščių priežiūra reikalauja daug patirties ir žinių, todėl dažnai suklysta, jei to neatlieka ekspertai. Tas pats pasakytina, beje, jei radote sužeistą paukštį.
Dažniausi paukščių parazitai
Parazitai taip pat yra laukinių paukščių problema. Kai kurie gali būti matomi plika akimi, kiti yra tokie maži, kad reikia pažvelgti į paukščių simptomus. Žemiau pateikiami dažniausiai laukinių paukščių parazitai:
- plunksninės utėlės yra smulkūs plunksnų parazitai, kurie deda kiaušinius į paukščių plunksną ir minta odos žvyneliais bei plunksnų dalimis. Paukščiai jaučia stiprų niežulį ir daug kasosi. Dėl to paukščiai dažniausiai atrodo netvarkingi ir kartais smarkiai pažeidžia plunksnas. Be to, jie dažnai atrodo susilpnėję, nes jiekenčia nuo miego trūkumo dėl nuolatinio niežėjimo.
- Utėlės muselė yra kelių milimetrų dydžio, priešingai nei mažos plunksnos utėlės, todėl ją lengva pamatyti plika akimi. Parazitas taip pat prisitvirtina prie paukščių plunksnų, tačiau įsikanda odą ir minta gyvūnų krauju. Utėlių musės dažnai specializuojasi tam tikrose paukščių rūšyse. Vienas iš labiausiai paplitusių atstovų yra kregždė utėlė, kuri puola, pavyzdžiui, namines ir šlapnes kregždes.
- Trichomonads yra vienaląsčiai organizmai, kurie plinta per tiesioginį paukščių kontaktą ir per trumpą laiką gali paveikti daugelį gyvūnų. 2009 m. vasarą patogenas Trichomonas gallinae pirmą kartą sukėlė masinę žaliųjų kikilių mirtį. Nukentėję paukščiai putoja seilę, jaučia didelį troškulį ir labai sumažina pabėgimo reakciją.
- Mangelinės erkės yra urvinės erkės, kurios užkrečia paukščių veidą, kojas ar kloaką. Parazitus galima atpažinti iš balkšvų, žvynuotų nuosėdų, kurias jie sukelia paveiktuose regionuose. Čia taip pat paukščiai braižosi, o kartais net išsitraukia plunksnas.
Kaip ir pirmiau minėtų ligų atveju, neprofesionalui beveik neįmanoma išgydyti paukščių parazitų. Utėlių muses vis tiek galima rinkti pincetu ir sutraiškyti kaip erkė, bet kai paukštis yra pakankamai silpnas, kad jį būtų galima sugauti, jam vis tiek reikės profesionalios pagalbos, todėl taikomos tos pačios instrukcijos, kaip ir anksčiau.
Ar paukščių pūtimas yra ligos simptomas?
Pūkuotas plunksnas daugiausia apsaugo nuo šilumos nuostolių. Tarp išsipūtusių plunksnų besikaupiantis papildomas oras turi izoliacinį poveikį ir apsunkina organizmo šilumos išskleidimą į aplinką. Tai visiškai normalu žiemą ir nebūtinai kelia susirūpinimą. Tačiau vasarą ir esant šiltai, susiraukšlėjusios plunksnos labai gerai gali būti ligos požymis, nes sergantys paukščiai dažnai būna žemoje temperatūroje ir nušąla. Tačiau sergantiems paukščiams dažnai pasireiškia papildomi simptomai. Jie pritraukia galvas prie kūno, šiek tiek užsimerkia ir dažnai pabėga vėlai arba visai nepabėga, jei prie jų prisiartina.
Kaip apsaugoti paukščius nuo ligų ir parazitųpalaikyti?
Maudymasis smėlyje, norint gauti švaros, iš pradžių mums skamba keistai, bet paukščiams tai svarbi šėlsmo dalis. Daug kratant ir plakant sparnais tokiu būdu pašalinami parazitai. Todėl smėlio vonia sode gali būti labai naudinga ir ją labai lengva pasigaminti patiems: tiesiog pripildykite smėliuką arba dubenį smėliu ir padėkite jį kuo saulėtesnėje ir nuo kačių apsaugotoje vietoje.
Pastaba: Kita keista paukščių šėrimo praktika vadinama einmsen. Paukščiai per savo plunksną braukia gyvus vabzdžius – daugiausia skruzdėles. Susidarančios išskyros, pvz., skruzdžių rūgštis, veikia prieš bakterijas, grybus ir kitus kenksmingus organizmus.
Kitos higienos priemonės, kurias turėtumėte atlikti patys, yra reguliarus paukščių maudyklų ir lesinimo vietų valymas. Ypač karštomis dienomis jie gali greitai virsti parazitų ir patogenų veisimosi vieta. Kadangi ten susirenka daug paukščių, per trumpą laiką gali užsikrėsti daug gyvūnų.
Be ligų ir parazitų, paukščiai sode dažnai turi ir kitų problemų. Pavyzdžiui, naminės katės kelia realią grėsmę, kuri dažnai neįvertinama. Specialiame mūsų straipsnyje sužinokite, kaip katės ir paukščiai vienu metu jaučiasi kaip namuose sode ir ką turėtų žinoti kačių savininkai bei paukščių mylėtojai.