Norite patys užsiauginti gvazdikėlių savo sode? Pas mus rasite naudingų patarimų, kaip naudoti, pasodinti ir prižiūrėti nepaprastą gvazdikėlį.
Kalėdų metu visi žino gvazdikėlių skonį. Bet kaip jūs galite patys užsiauginti gvazdikėlių medį sode? Pristatome ypatingą augalą ir atskleidžiame geriausius sodinimo ir priežiūros patarimus.
Gvazdikėlių medis: gėlė, kilmė ir savybės
Gvazdikėlių medžio (Syzygium aromaticum) džiovinti žiedpumpuriai yra nepamainomi svarbiausiems kalėdinio kepinio prieskoniams. Gvazdikėlių medis priklauso mirtų (Myrtaceae) šeimai ir kilęs iš garsiųjų Molukų, Indonezijos salyno Vakarų Naujojoje Gvinėjoje, dar žinomo kaip Prieskonių salos. Europoje džiovinti gvazdikėliai buvo naudojami nuo ankstyvųjų viduramžių, tačiau dėl klimato sąlygų vis dar galima auginti tik labai ribotai. Šiais laikais gvazdikėlių medis auginamas šiltuose atogrąžų pasaulio regionuose, kur daugiausia okeaninis klimatas sudaro geras augimo sąlygas. Nėra jokio ryšio su gvazdikų (Dianthus), priklausančių gvazdikų (Caryophyllaceae) šeimai, gėlių gentimi.
Geromis sąlygomis visžalis medis gali užaugti daugiau nei 10 metrų aukščio. Jei gvazdikėlių medis auga kibire, jis lieka daug mažesnis dėl ribotos vietos šaknims. Gvazdikėlių medžio lapai yra odiniai ir sultingi žali. Jie taip pat yra kiaušinio formos ir turi riebalines liaukas, per kurias išsiskiria eterinis aliejus. Gvazdikėlių medžiui žydint galima grožėtis daugybe mažų žiedų išilgai žiedlapių. Jie turi keturis trumpus, mėsingus žiedlapius ir yra hermafroditai. B alti kuokeliai sudaro mirtai būdingą kontrastą su stipriais raudonais žiedlapiais. Sunokę vaisiai įgauna nuo tamsiai violetinės iki tamsiai raudonos spalvos. Maždaug 2 cm kaulavaisiaus viduje yra šerdis, per kurią galima dauginti gvazdikėlių medį. Jei žiedpumpuriai priešŽymieji gvazdikėliai gaunami nuimant žiedų derlių ir juos džiovinant. Jų stiprus kvapas ir aštrus skonis yra nepakeičiama daugelio virtuvių visame pasaulyje dalis.
Patarimas: Augančiose šalyse komerciniai gvazdikėlių medžiai paprastai išlaikomi nedideli, reguliariai genint. Dėl didelių rankų derliaus nuėmimo pastangų, reikalingų žiedpumpuriams gauti, tai yra pranašumas: vertingus gvazdikus galima pasiekti be kopėčių.
Gvazdikėlių auginimas pačiam
Dėl atogrąžų kilmės ir didelių reikalavimų jų vietai mūsų šalyje auginti gvazdikėlių medžius yra labai sunku. Aukšta temperatūra ištisus metus ir nuolat didelė drėgmė gali būti garantuoti tik retais atvejais. Didžiąją metų dalį mūsų platumose idealiai tinka auginti kubiluose šildomoje oranžerijoje, šildomame šiltnamyje ar šviesiose svetainėse. Juk augalas gali užaugti iki 2 metrų aukščio ir retkarčiais pražysti. Šiltaisiais vasaros mėnesiais nuo gegužės ar birželio iki rugpjūčio pabaigos ar rugsėjo pradžios gvazdikėlių medis gali judėti ir lauke – čia labai svarbi apsaugota vieta. Deja, gvazdikmedis nelabai pakenčia didesnius temperatūros svyravimus. Palyginti su okeaniniu Pietryčių Azijos klimatu, jis turėtų išlikti kiek įmanoma pastovesnis per visą vegetacijos laikotarpį.
Be išorinių reikalavimų, taip pat labai svarbu nuolat aprūpinti gvazdikėlių augalą vandeniu, kad jis neužmirktų. Per šlapias arba per sausas dirvožemis pažeistų smulkią gvazdikėlio šaknų sistemą.
Patarimas: Norint išlaikyti aukštą oro drėgnumą, augalą reikia purkšti trupučiu vandens kasdien. Taip ji jaučiasi patogiai ir klesti. Didelę drėgmę augalui gali padėti ir mažos gudrybės: pripildykite vazono lėkštę keramzitbetonio rutuliukų ar žvyro, uždėkite ant jo puodą ir pripildykite lėkštę vandens – taip aplink Augalą nuolat tiekiamas drėgnas oras. Arba galite pasirinkti šviesų vonios kambarį, kur dažnai būna daug drėgmės.
Maistingųjų medžiagų turtingas, vandeniui pralaidus dirvožemis idealiai tinka kaip substratas, tačiau tuo pat metu pasižymi dideliu vandens kaupimo pajėgumu. Geriausia naudoti geros kokybės vazoninę žemęsumaišykite daug molio miltelių (bentonito), kad padidintumėte vandens talpą. Tam tinka, pavyzdžiui, mūsų Plantura organinis universalus dirvožemis, kuris dėl jame esančio molio jau turi didelį vandens kaupimo pajėgumą, tačiau kitas priedas gali būti naudingas gvazdikmedžiui. Be to, dėl didelio komposto kiekio mūsų Plantura ekologiškas universalus dirvožemis nuolat aprūpina maistinėmis medžiagomis ir taip užtikrina ilgalaikę jūsų augalų priežiūrą. Papildomas keramzito sluoksnis kubilo apačioje sukuria drenažą, kuris neleidžia užmirkti ir apsaugo smulkias augalo šaknis.
Priežiūra: turėtumėte atkreipti dėmesį į tai
Kad gvazdikėlių medis būtų sėkmingai auginamas, labai svarbu atitikti jo temperatūros reikalavimus. Ideali temperatūra vegetacijos metu yra 20–25 °C, žemesnė nei 10 °C temperatūra toleruojama tik trumpą laiką. Jokiu būdu negalima nukristi žemiau 5 °C ribos, kitaip bus padaryta žala.
Nuolatinis vandens tiekimas augalui yra būtinas sveikam augimui, šaknų sritis neturi būti nei per drėgna, nei per sausa. Dėl savo atogrąžų kilmės gvazdikėlių medis yra pripratęs prie stiprių liūčių, todėl be problemų toleruoja stiprų laistymą.
Vegetacijos fazėje nuo balandžio iki rugsėjo mėn. gvazdikėlių medį reikia retkarčiais tręšti. Tam tinka visavertės trąšos, tokios kaip mūsų Plantura organinės universalios trąšos. Naudojant kaip granules, augalui reikalingos maistinės medžiagos tik lėtai patenka į dirvos tirpalą, taip užkertant kelią šaknų ploto įdruskėjimui ir poveikis išlieka ilgiau nei skystos trąšos. Visiškai pakanka vieno, daugiausiai dviejų tręšimų per metus. Geriausias laikas tręšti – pavasario vegetacijos laikotarpio pradžia. Idealus trąšų kiekis svyruoja nuo 80 iki 120 gramų, priklausomai nuo kubilo dydžio ir augalo dydžio.Trąšas galima berti tiesiai į grublėtą dirvos paviršių, o jas įdirbus šiek tiek pagerinamas trąšų efektas. Tada prieš gausiai laistydami augalą, dirvos paviršių reikia padengti mulčiu, dekoratyviniu žvyru arba keramzitu.
Gvazdikėlių medis kibire auga lėtai, tačiau jį reikėtų persodinti kas dvejus ar trejus metus, kad šaknys vėl būtų daugiau erdvės. Geriausias laikas tam yra balandžio mėn., prieš prasidedant vegetacijai. Naujasis kibiras turi būti tik maždaug 2–3 cm didesnis už senąjį. Augalą galima išimti iš seno kubilo ir pašalinti dirvožemio perteklių. Turėtų būti į kibirągali būti dedamas keramzito sluoksnis, kad neužmirktų. Tada gvazdikėlį galima įdėti į naują kibirą ir užberti žeme. Tam tinka aukštos kokybės vazoninis dirvožemis, pvz., mūsų Plantura organinis universalus dirvožemis – kaip ir augalams, idealiai praturtintas keliomis saujomis molio miltelių (bentonito).
Ar gvazdikėlių medis atsparus?
Gvazdikėlių medis nėra atsparus. Taip yra daugiausia dėl jo tropinės kilmės ir ištisus metus vyraujančios aukštos temperatūros. Mūsų platumose svarbu gvazdikėlį peržiemoti maždaug 20 °C temperatūroje, kad augalas nepakenktų šalčiui.
Jei gvazdikėlių medis auginamas patalpose, š altais žiemos mėnesiais nereikia judėti. Jei jis vasarą būna lauke, vėliausiai iki rugsėjo vidurio turėtų persikelti į žiemos patalpas. Tam tinka šildoma oranžerija, šildomas šiltnamis ar šviesios svetainės – kaip ir su vieta name. Kai temperatūra vėl sušyla kaip vasarą, gvazdikėlių medis gali grįžti į lauką. Paprastai tai įmanoma po paskutinių gegužės šalnų.
Gvazdikėliai: poveikis ir panaudojimas
Sakoma, kad gvazdikėlių medžio pumpurai gydomųjų savybių turėjo dar viduramžiais. Jie buvo laikomi sveikais smegenims, kepenims ir skrandžiui. Visų pirma, kramtant gvazdikėlius buvo pasirinktas vaistas nuo danties skausmo. Tai, kad jie taip pat teigiamai veikia blogą burnos kvapą, tuo metu buvo gražus šalutinis poveikis. Šiandien taip pat žinome, kad gvazdikuose gausu antioksidantų ir jie skatina riebalų virškinimą.
Žiedpumpuriai nuskinami prieš jiems išsiskleidus, kai tik jų spalva pasikeičia iš žalios į šviesiai rausvą. Tada jie džiovinami, todėl jie tampa rudi ir kieti. Dabar jų forma primena nagus, todėl visose Vokietijos vietose atsirado daugybė nereikšmingų pavadinimų, tokių kaip Kramernagel, Nelchen ar Nalen.
Patarimas: švelniai suspaudus aukštos kokybės gvazdikėlius galima atpažinti iš šiek tiek riebaus paviršiaus. Kitas požymis yra jų plaukimo elgesys: jei gvazdikėliai yra vandenyje ar net skęsta ir neplūduriuoja paviršiuje, juose yra aliejaus, todėl jie yra aukštos kokybės.
Gvazdikėlių naudojimas yra įvairus. Jo galvutė yra labai smulkaus, intensyvaus skonio, o kotelio skonis dažniausiai būna gana kartaus. Kaip prieskonis jie naudojami žuvies, mėsos, kopūstų, sriubų ar padažų rafinavimui arba kalėdiniuose kepiniuose kaip svarbi meduolio ar karšto vyno dalis. Gvazdikėlių aliejus daugiausia naudojamas kosmetikos ir kvepalų gamybai, tačiau dažnai yra ir aromatinis alkoholinių gėrimų komponentas.
Turbūt neįprastai naudojamas gvazdikėlių cigaretėse, kai sunaudojama iki 25 % džiovintų ir sum altų gvazdikėlių pumpurų. už tai įmaišykite įprastą tabaką. Gvazdikėlių cigaretės ypač populiarios Indonezijoje, tačiau vartojamos visame pasaulyje. Dabar gamybai naudojama apie pusė pasaulinės gvazdikėlių produkcijos.
Ar pamėgote neįprastas žoleles? Tada perskaitykite mūsų straipsnį apie kardamono auginimą, derliaus nuėmimą ir naudojimą.